Kijevo įvykiai pažeidžia Konstituciją ir tai yra ginkluotas valdžios perėmimas. Šią savo minti V.Putinas pakartojo kelis kartus, atsakinėdamas net į tuos klausimus, kurie nebuvo susiję su Ukrainos vidaus politika. Sukilėlių veiksmai esą sukėlė grėsmę visai Ukrainai ir jos visuomenės.
Taip pat Kremliaus šeimininkas teigė, kad korupcija Ukrainoje pasiekė tokį lygį, jog „Rusija net nesapnavo“.
Kalbėdamas apie kariuomenės įvedimą į Krymo regioną, Rusijos vadovas sakė: „Būtinybės nėra, bet galimybė išlieka.“ Pretekstu, kuris „leistų“ panaudoti ginkluotąsias pajėgas, galėtų būtų fašistų ir antisemitų siautėjimas šalyje. Esą tai jau vyksta.
Interpretacijos kelia nerimą
„Vladimiro Putino tylėjimas buvo žymiai reikšmingesnis, nei ši spaudos konferencija, - Lietuvos radijo eteryje pajuokavo tarptautinės politikos ekspertas, daktaras Nerijus Maliukevičius. - Kremliaus veiksmai kalbėjo patys už save. Jie sukūrė neprognozuojamą, nesaugumo atmosferą visame pasaulyje.“
Specialistas pabrėžė, kad Lietuvos tema ir vėl buvo iškelta į tokį lygmenį, kad dėl to reiktų sunerimti. V.Putinas ir vėl pareiškė, kad Maidano kovotojai esą buvo ruošiami mūsų šalyje. Tai buvo minima ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
„Tai yra didysis pasakojimas į kurį įpainiojama Lietuvą. Reikia suprasti, kad mes ne kartą būsime minimi tokiame kontekste. Tai reiškia rodymą pirštu ir Rusijos visuomenei, ir Rusijos generolams, kas yra kaltas dėl įvykių Maidane. Tai yra pats nemaloniausiais šitos spaudos konferencijos leitmotyvas“, - sakė mokslininkas N.Maliukevičius.
Trečiasis epizodas, kurį išskyrė politikos ekspertas – naujas tarptautinės aplinkos ir normų interpretavimas.
„Man labai į akis krito tezė, kad po revoliucijos Ukrainoje atsirado naujas valstybinis darinys, todėl jai tarptautiniai teisės aktai nebegalioja ir ją galima dalintis kaip grobį. Tai yra labai grėsminga interpretacija, į kurią reikia atkreipti dėmesį“, - pabrėžė Vilniaus universiteto dėstytojas.
Stebina V.Putino demagogija
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Tomas Janeliūnas stebėjosi V.Putino retorika ir išdėstytais pretekstais, kodėl Rusija naudoja karinę jėgą Krymo pusiasalyje.
„Buvo keista klausytis tokios demagogijos, kuria jis pats labai nuoširdžiai tiki. Svarbus momentas yra tai, kad V.Putinas aiškiai pabrėžė, jog nenori mažinti įtampos ir ketina išlaikyti galimybę naudoti karinę jėgą.
Be to, jis pareiškė, kad V.Janukovyčiui, kuris anot V.Putino, yra teisėtas valstybės vadovas, paprašius galima panaudoti jėga iš Rusijos. Tai visiškai nesuprantamas pretekstas.
Maža to, teigdamas, kad dabartinė Ukrainos valdžia nėra legitimi, V.Putinas akivaizdžiai meluoja. Ją pripažino visas pasaulis, o V.Janukovyčius nušalinimas nebuvo dėl karinio perversmo - jis tiesiog pabėgo. Praėjus kelioms dienoms po derybų tarp V.Janukovyčiaus, opozicijos ir Europos Sąjungos šalių ministrų, niekas nežinojo, kur yra V.Janukovyčius. Tokia padėtis truko tris ar keturias dienas, o tai yra situacija, kad valstybės vadovas yra neveiksnus - galbūt negyvas, galbūt serga, galbūt pabėgęs iš šalies. Tuomet Rada priėmė sprendimą vadovo pareigas skirti kitam asmeniui“, - sakė T.Janeliūnas.
Politologas taip ir neišgirdo atsakymo, ką Rusijos kariuomenė veikia Kryme.
„Šito atsakymo nėra. V.Putinas aiškina, kad jie gina rusakalbius nuo kažkokių banditų, kurie kelia grėsmę. Tačiau kodėl reikia apsupti Ukrainos karines pajėgas, kurios nevykdė jokių nesankcionuotų veiksmų, nevykdė jokių žudynių, o tiesiog buvo savo padaliniuose.
Taip pat nesuprantama, kas yra tie daliniai, kurie neturi jokių skiriamųjų ženklų, bet vilki Rusijos kariuomenės uniformą. V.Putinas teigia, kad tai yra kažkokie savigynos būriai, o Kryme jie kažkokiu būdu buvo rengiami. Todėl kyla klausimas - ar nereikia jų nuginkluoti“, - svarstė T.Janeliūnas.
Jo įsitikinimu, Rusijos vadovo pozicija aiški – jis neketina pripažinti dabartinės Ukrainos valdžios ir nelinkęs atsitraukti iš Krymo.
„Aiškinama, kad net nereikėtų gerbti Budapešto memorandumo, pagal kurį Rusija 1994 metais įsipareigojo gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą. Atsakymas, kad po revoliucijos nebėra senosios Ukrainos, o su naująja neturi jokių susitarimų, yra paneigiantis bet kokią tarptautinę teisę. V.Putinas neketina mažinti įtampos, nekalbama apie kariuomenės atitraukimą iš Krymo ir netgi yra paminimas pretekstas, kada būtų panaudojama karinė jėga prieš kitus Ukrainos regionus", - kalbėjo politologas.
