Kremlių tramdys ar tik pabars?

Tokią idėją iškėlė A.Merkel – per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu, kurio metu ji apkaltino Maskvą nepriimtina intervencija į Krymą pažeidžiant tarptautinę teisę.

V.Putinas, žinoma, atsakė, kad Rusijos veiksmai prieš „ultranacionalistines jėgas“ Ukrainoje yra visiškai pateisinami.

Esą šioje šalyje nuolat grasinama smurtu Rusijos piliečiams ir rusakalbiams – tą patį vakar pakartojo ir Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas.

Bet, regis, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misijai Maskva neprieštarauja. Sutinkama ir su pasiūlymu įkurti įvykių Kryme tyrimo misiją.

Ar V.Putinas pabūgo Vakarų perspėjimų ir galimų ekonominių sankcijų? Rublio kursas jau pradėjo ristis žemyn. O gal apie kariškių išvedimą iš Krymo į kalbas net nesileidžiantis Rusijos lyderis tiesiog tęsia žaidimą, kurį gali laimėti tik jis?

ESBO jau dirba – vakar organizacijos atstovai iš JAV, Rusijos, Ukrainos ir kitų Europos šalių susirinko į specialų susitikimą dėl Ukrainos.

Savo ruožtu šiuo metu ESBO pirmininkaujančios Šveicarijos užsienio reikalų ministras Didier Burkhalteris patvirtino, kad į Ukrainą bus pasiųsta stebėtojų, kurie tirs įvairius incidentus, misija. JAV atstovai ragina delegaciją išsiųsti „tučtuojau“.

Bet ar toks scenarijus nėra palankus kaip tik V.Putinui, kuris, pats sukurpęs tarptautinę krizę, atsitrauktų išpešęs tik Rusijai naudingų nuolaidų?

„ESBO įsikišimas suteiks Rusijai teisę nuraminti ir tada valdyti dalį Ukrainos (Krymą. – Red.), – mano politikos apžvalgininkas Vykintas Pugačiauskas. – O tokią unikalią galimybę įšaldyti konfliktą bus pasiūlę patys Vakarai.“

Pasak V.Pugačiausko, Rusijai Krymo net nereikės užimti – padėties šeimininku taps ir sąlygiškai nedidelis rusų karių kontingentas, jau esantis šioje autonominėje respublikoje.

„O tai savo ruožtu reiškia, kad Maskva net neturės siekti Jungtinių Tautų mandato jėgos naudojimui ir taip išsisuks nuo kaltinimų veidmainyste“, – tvirtino V.Pugačiauskas.

Yra ir teorijų, jog V.Putinui pasiūlymą dėl ESBO misijos A.Merkel lūpomis pateikė jos Krikščionių demokratų sąjungos partneriai valdančiojoje koalicijoje – socialdemokratai.

O pastaroji partija jau senokai pasižymi rusofilija. Sausio pradžioje specialiuoju politikos Rusijos klausimais koordinatoriumi A.Merkel buvo priversta paskirti socialdemokratą Gernotą Erlerį.

G.Erleris kartu su dabartiniu Vokietijos užsienio reikalų ministru Franku Walteriu Steinmeieriu, dirbdami dar kanclerio Gerhardo Schröderio valdymo laikotarpiu, pasirūpino, kad per Baltijos jūrą, apeinant Baltijos šalis ir Lenkiją, nusidriektų „Gazprom“ dujotiekis „Nord Stream“.

F.W.Steinmeieris ir dabar išsiskiria iš kitų Vakarų diplomatų, kurie griežtai smerkia Maskvos veiksmus. Jis perspėjo neišmesti Rusijos iš prestižinės Didžiojo aštuoneto (G8) grupės.

„G8 grupė yra vienintelė, kur mes, vakariečiai, tiesiogiai kalbamės su Rusija, tad ar tikrai turėtume aukoti tokią galimybę?“ – klausė F.W.Steinmeieris, regis, puikiai suvokiantis, kad A.Merkel veiksmų laisvė suvaržyta dėl vidaus politikos peripetijų.

Kita vertus, gali būti, kad su V.Putinu niekada pernelyg gerai nesutarusi A.Merkel viena kalba socialdemokratams, o visai kita – partneriams tarptautinėje bendruomenėje. Pavyzdžiui, JAV prezidentui Barackui Obamai.

Pasirodo, iš karto po pokalbio su V.Putinu vokietė paskambino B.Obamai ir jam tiesiai šviesiai pareiškė, kad Rusijos prezidentas prarado „ryšį su tikrove“. Esą jis yra „kitame pasaulyje“.

Ar tokią pačią nuomonę apie V.Putino būklę po ankstesnio pokalbio su Rusijos lyderiu susidarė ir pats B.Obama, neaišku.

Tačiau akivaizdu, kad būtent jam tenka imtis vadovauti Vakarų atsakui Rusijai.

Juk B.Obama – vyriausiasis galingiausios NATO, prie kurio sienų kilusi įtampa, šalies ginkluotųjų pajėgų vadas.

Kaip „The New York Times“ pareiškė vienas B.Obamos administracijos pareigūnas, prezidentas JAV diplomatams pareiškė: „Rusijai turi skaudėti.“ Bet Amerikos vadovas Kongrese kaip niekada vieningai spaudžiamas veikti agresyviau.

Įtakingas respublikonas Lindsey Grahamas ragina prezidentą „užnerti demokratijos kilpą ant V.Putino Rusijos“. Jo kolega Marco Rubio siūlo prisiminti atšauktus planus dėl raketinės gynybos skydų Lenkijoje ir Čekijoje.

Net ir partijos kolega, vienas Senato demokratų lyderių Richardas Durbinas žodžio kišenėje ilgai neieškojo ir rėžė: „Reikia išspirti V.Putiną iš G8.“

Tad krizė Ukrainoje B.Obamai – visiškai kitokia nei per pastaruosius metus kilusi įtampa Sirijoje, Libijoje ar Egipte.

Ieškant išeities iš krizės šiose šalyse visas Vašingtonas tiesiog plėšėsi nerasdamas pusiausvyros tarp tvirtos JAV pozicijos ir lankstumo, o dabar, kai sena branduolinė priešininkė Rusija kviečia prisiminti Šaltąjį karą, balsai suvienodėję.

Kita vertus, Sirijos klausimas, kuriuo JAV nusileido Rusijai ir taip padrąsino V.Putiną, buvo ir yra sprendžiamas skausmingai lėtai, o krizė Ukrainoje Vašingtoną iš esmės užklupo netikėtai.

Tad bent kol kas B.Obamos nurodymu Kremlius tiesiog bombarduojamas raginimais suprasti, kad dabar – nebe XIX amžius.

„Prezidentas V.Putinas turi suprasti, kad, kalbant apie jo šalies ekonomiką, jis gyvena XXI a. pasaulyje, kuriame visi priklauso nuo visų“, – teigė vienas B.Obamos administracijos atstovas.

Ir iš tiesų skaičiuojama, kad Rusijos bendrovės dėl karo nuojautos per dieną jau prarado 55 mlrd. dolerių.

Net pasakiškai brangios Sočio olimpinės žaidynės kainavo mažiau.

Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komitetai siūlo NATO parengti planus, kaip gintis nuo Rusijos agresijos, ir dislokuoti tam tikrą skaičių karių prie rytinių sienų.

Dėl įvykių Ukrainoje Seimo komitetai vakar priėmė pareiškimą, kuriame teigiama, kad Rusijos veiksmai kelia pavojų Europos Sąjungos bei NATO saugumui.

„Manome, kad NATO turėtų parengti karinius planus, kaip sustabdyti Rusijos agresiją, ir dislokuoti tam tikrą skaičių karių prie rytinių NATO sienų. Mūsų nuomone, tai irgi būtų stabdantis veiksnys dabartinei Rusijos agresijai“, – po posėdžio žurnalistams pareiškimo turinį nusakė NSGK vadovas Artūras Paulauskas.

Anksčiau Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad svarstyti sankcijų įvedimą Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje dar per anksti.

„Šis klausimas bus aptariamas su ES ir NATO, jei toks poreikis bus“, – pabrėžė D.Grybauskaitė.

Savo ruožtu premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė iš Lietuvos ambasadoriaus Kijeve gavęs informacijos, kad „jau du trečdaliai Rusijos armijos iš Krymo yra išvesta“.

Lietuva dar sekmadienį nusprendė iškviesti konsultacijų į Vilnių ambasadorių Maskvoje Renatą Norkų.

Skandalingai pagarsėjęs Rusijos televizijos Pirmasis kanalas paskelbė išsiaiškinęs, kur Lietuvoje buvo rengiami išsigalvoti kovotojai, surengę revoliuciją Ukrainoje. Pasirodo, smogikai buvo ruošiami Trakuose, vienoje kaimo turizmo sodyboje.

„Mano Tėvo gatvė“ – tokį vaizdą (nuotr.) savaitgalį išvydo Rusijos televizijos žiūrovai. Name, kuris yra gatvėje šiuo neįprastu pavadinimu, esą buvo ruošiami ukrainiečiai kovotojai.

Kad reportažas būtų įtikinamesnis, žurnalistai parodė slapta nufilmuotą kaimo turizmo sodybos vadovą Andrių Dudavičių, kuris neleido Rusijos žurnalistams filmuoti tuo metu sodyboje vykusio seminaro.

Ši medžiaga buvo naudojama kaip iliustracija Rusijos Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotojo Jurijaus Vorobjovo pareiškimui, esą mūšiams Kijeve buvo ruošiamasi Lietuvoje ir Lenkijoje.

Tiesa, paskelbdama neva skandalingą įrašą Rusijos televizija neslėpė, kad filmavimo grupė Trakuose lankėsi 2012 m. pradžioje, kai įvykiais Kijeve net nekvepėjo.

„Mes neįsileidžiame pašalinių žmonių į privačius renginius, todėl jiems buvo atsakyta neigiamai. Tačiau rusai mane vis tiek filmavo slapčia“, – pasakojo A.Dudavičius.

Verslininkas tvirtino, kad įmonė saugo visų savo klientų privatumą, tačiau užtikrino, jog minėtas seminaras, į kurį prašėsi Rusijos žurnalistai, nebuvo susijęs su Ukraina.