„Kryme šiuo metu be galo daug baimių. Viena jų – karas“, – vakar pripažino Simferopolyje jau 34 metus gyvenanti lietuvė Valentina Marija Raulusevičiūtė-Loginova.
Išeivė iš Lietuvos pasakojo, kad Simferopolyje pastarosiomis dienomis visur driekiasi eilės. Krymiečiai kaupia maisto, vaistų, degalų atsargas. Grivina pinga, o kainos kyla.
Praeiti centrinėmis Simferopolio gatvėmis irgi sunkiai įmanoma – įrengti užkardai, prie jų būriuojasi ir Krymo totoriai, ir prorusiškai nusiteikę vietiniai. O šalia Krymo parlamento atsigulę budi kariškiai su kulkosvaidžiais. Greta – iškaba „Krymas tai Rusija“.
V.M.Raulusevičiūtei-Loginovai dabar tenka labai daug kalbėti telefonu, rašyti elektroninius laiškus ir pasakoti apie tai, kas vyksta: „Kad ir kaip būtų keista, mane kur kas geriau supranta draugai, gyvenantys Lietuvoje, nei čia, Kryme.“
Į tą kraštą lietuvę nuginė meilė – prieš 36 metus tuomet Vilniaus universiteto absolventė ištekėjo už ukrainiečio.
Vėliau Kryme ji įsteigė M.K.Čiurlionio lietuvių kultūros draugiją, vadovauja sekmadieninei Simferopolio lietuvių mokyklai.
Priversti gyventi atsargiai
Kryme gyvena net 110 tautybių žmonės, o tokių kultūros draugijų, kokią įkūrė V.M.Raulusevičiūtė-Loginova su vyru 1999 metais, tame regione yra trisdešimt.
„Tos draugijos turėjo labai didelę įtaką, kad Kryme būtų išsaugota pusiausvyra ir tolerancija, taip pat šio regiono europizavimui, ypač tuomet, kai iš tremties į savo tėvynę pradėjo grįžti totoriai.
Mes Kryme jau per 20 metų priversti gyventi labai atsargiai, kad niekas niekam neužmintų ant skaudžios nuospaudos, kad būtų taika ir ramybė. Visa tai labai aštru, tarsi ore tvyro ta nuolatinė įtampa“, – kalbėjo 57 metų V.M.Raulusevičiūtė-Loginova.
Kryme iki šiol itin svarbūs buvo anksčiau ištremtų, o dabar sugrįžusių totorių reikalai, tad visų dėmesys ir krypo į jų pusę.
„Niekas net nemanė, kad pavojus gali sklisti iš Maskvos, nors Simferopolyje įsteigtas Rusijos konsulatas jau seniai visiems norintiems suteikdavo Rusijos pilietybę ir išduodavo tos šalies pasus.
Svarbi problema Kryme, kaip ir Rytų Ukrainoje, – kalba. Viktoras Janukovyčius laimėjo prezidento rinkimus, nes jį palaikė Rytų Ukraina ir Krymas. Jis žadėjo leisti rusų kalbą naudoti dokumentuose kaip antrą valstybinę.
Todėl dabar nereikėjo taip staigiai liesti kalbos įstatymo. Manau, tai didelė klaida, kurią padarė naujoji Ukrainos valdžia“, – svarstė Krymo lietuvė.
Įsitvirtino atvykėliai
V.Janukovyčiaus vadovavimo metu į Krymą suvažiavo ir valdžios postuose įsitvirtino atvykėliai iš Donecko, Makijivkos. Jie dalijosi žemę, statėsi namus, taip pat ir Juodosios jūros pakrantėje.
Tam reikėjo ir apsaugos. Jie pradėjo čia burti „Berkut“ pajėgas ir auginti vadinamąsias „tituškas“.
„Dar viena dabar padaryta klaida – „Berkut“ kariai buvo oficialiai atleisti iš darbo po Maidano įvykių. Vyrai grįžo į Krymą ir buvo sutikti su gėlėmis, nes čia jų namai, čia jų motinos, kai kurios jų nukentėjo – laidojo savo sūnus.
Patys jie jautėsi nuskriausti, nes manė, kad gynė valdžią. Jie nebuvo nuginkluoti, pasiliko visą amuniciją.
Tuo pasinaudojo Rusija, išdavė jiems pasus, priėmė į darbą. Jie džiaugiasi – darbas yra, išlaikyti šeimas yra iš ko, yra ką ginti, o nieko kito jie juk nemoka daryti“, – kalbėjo V.M.Raulusevičiūtė-Loginova.
Pašnekovės manymu, didžiausią pavojų pastaruoju metu Krymui kelia patys krymiečiai, kurie veikiami baimių į valdžią rinko tai vienus, tai kitus.
Klauso savo lyderio
O štai Kryme gyvenantys totoriai, lietuvės teigimu, veikia organizuotai, klauso savo lyderio Refato Čubarovo: „Jie tai parodė jau pačią pirmą konflikto dieną, kai prie Krymo parlamento galėjo lietis kraujas, nes provokatoriai buvo sukėlę muštynes. Tada R.Čubarovas visus nuramino, žmonės išsiskirstė po namus.“
Šiuo metu Kryme gyvena apie 290 tūkstančių totorių.
Palaiko ryšius su tautiečiais
Krymo totorių tautinio parlamento atstovas Lietuvoje Adas Jakubauskas irgi su nerimu seka visus įvykius regione, kur gyvena daug jo tautiečių.
„Visi Krymo totoriai – už Ukrainos vientisumą. Rusija tikėjosi, kad daug Kryme gyvenančių rusų juos palaikys.
Tačiau prie rusų kariškių užimtų pastatų dabar vaikšto ne daugiau kaip 50 žmonių. Rusijai nebėra preteksto ginti rusakalbių“, – kalbėjo A.Jakubauskas.
Lietuvoje gyvena 3225 totoriai. Jie nuolat palaiko ryšius su tautiečiais Kryme, pernai dalyvavo Bachčysarajuje surengtose Lietuvos dienose.
A.Jakubauskas priminė, kad Krymo totoriai rėmė Lietuvą per 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius. Jie Seimui atvežė benzino, o senelių namams – maisto produktų.
Lietuva nepamiršo paramos – padovanojo tris vadinamuosius alytnamius, kurie buvo pastatyti Kryme ir kuriuose apsigyveno totorių šeimos.
Nori likti tėvynėje
Bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ informacinių technologijų vadovas Seitumeras Čuralu, nuo 1991-ųjų gyvenantis mūsų šalyje ir puikiai kalbantis lietuviškai, pastaruoju metu ne kartą siūlė savo giminaičiams Kryme bent laikinai atvykti į Lietuvą.
Šio totoriaus giminės turi Lietuvos vizas, bet atsisakė: jie tvirtino visą gyvenimą svajoję grįžti į tėvynę, tad dabar, kai jai sunku, nenori išvykti. Tiesa, bijodami karo jie kaupia maisto atsargas.
Postuose – apgirtę vyrai
Dėl Kryme įsikūrusių artimųjų labai nerimauja 40 metų totorė Nailė Vilčinskienė, daugiau kaip dvidešimt metų gyvenanti Lietuvoje.
30 kilometrų nuo Sevastopolio gyvenanti N.Vilčinskienės motina pasakojo, kad visuose keliuose įrengti postai, ten budi sportiniais kostiumais vilkintys vyrai. Ant viršaus jie užsimetę maskuojamąsias striukes ir liemenes, daugelis atrodo kaip apgirtę.
Jie stabdo ir tikrina maršrutinius autobusus. Ypač ieško žurnalistų.
Mašinų su ukrainietiškais (ne Krymo) numeriais nepraleidžia. O rusų karinės mašinos važiuoja nenutrūkstamu srautu.