Rusija pradeda kalbėtis, naujai Ukrainos valdžiai talkina JAV

Antradienį Rusija taip pat pranešė, kad, kaip ir planuota, baigiamos plataus masto karinės pratybos prie Rusijos vakarinės sienos, kurios, kaip teigia Maskva, buvo sėkmingos.

Minkštinti poziciją Rusiją galėjo priversti ir nuogąstavimai dėl ekonomikos padėties, kuri ėmė smarkiai blogėti dėl konflikto Ukrainoje kurstymo.  Negana to, Jungtinės Valstijos sustabdė karinį bendradarbiavimą su Maskva ir užsiminė, jog jau iki šios savaitės pabaigos Rusijai gali būti pradėtos taikyti sankcijos, jei ši nesiliaus bauginti pasaulio karine jėga.

Tiesa, nors V.Putinas surengė ilgai lauktą spaudos konferenciją, jo retorika nepasikeitė: jis tvirtino, kad Rusijos karių Kryme nėra, kalbėjo apie galimą rusų kariuomenės humanitarinę operaciją Ukrainoje, o dėl krizės Kijeve kaltino fašistus, nacistus, antisemitus ir Vakarus. Šiame kontekste Rusijos lyderis paminėjo ir Lietuvos vardą.

Kalbėdamas Jungtinų Tautų Saugumo Tarybos posėdyje, Ukrainos ambasadorius Jurijus Sergejevas ketvirtadienį teigė, kad nuo praėjusios savaitės Rusija į Krymą nusiuntė jau 16 tūkstančių karių, informuoja „Reuters“.

Rusijos ambasadorius ES sumenkino baudžiamąsias priemones, kuriomis grasinama Maskvai.

19 val. 50 min.  JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry antradienį pasmerkė Rusijos „agresijos aktą Ukrainoje“ ir pakartojo, kad Vašingtonas gerbia buvusios sovietų respublikos teritorinį vientisumą.

„Jungtinės Valstijos dar kartą patvirtina savo pagarbą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui. Remdamiesi tarptautine teise mes smerkiame Rusijos Federacijos agresijos aktą, – sakė J.Kerry. – Nėra nieko stipraus tame, ką daro Rusija“.

Jungtinės Valstijos „neieško konfrontacijos“ Ukrainoje, sakė J.Kerry spaudos konferencijoje Kijeve.

„Mes neieškome konfrontacijos. Yra geresnis būdas Rusijai ginti savo teisėtus interesus Ukrainoje“, – pareiškė jis žurnalistams.

J.Kerry kaltino Rusiją, kad ši ieško „preteksto“ įsiveržimui į Ukrainą, kai iš tikrųjų jau kontroliuoja visą strategiškai svarbų Krymo pusiasalį.

„Manau, kad visiškai aišku, jog Rusija labai stengiasi sukurti pretekstą, kad galėtų veržtis toliau“, – sakė J.Kerry žurnalistams po susitikimo su Ukrainos naująja valdžia Kijeve.

18 val. 10 min. Ukrainos pasienio apsaugos tarnyba praneša, kad Rusijos kariniai laivai blokavo Ukrainos Krymo pusiasalį nuo Rusijos skiriantį Kerčės sąsiaurį. Pasienio apsaugos patruliai informavo, kad rusų kariai kontroliuoja siaurą kanalą iš Krymo pusės, o Rusijos pusėje buvo pastebėti šarvuoti automobiliai.

„Kerčės sąsiaurį blokuoja du Rusijos laivai – iš šiaurės ir iš pietų“, – sakė pasienio apsaugos vado pavaduotojas Pavelas Šišurinas žurnalistams. Rusijos kariuomenė šios informacijos nepatvirtino.

17 val. 20 min. Rusijos ambasadorius ES Vladimiras Čižovas teigė, kad praktiniai veiksmai prieš Rusiją dėl Ukrainos krizės, kuriuos pirmadienį pasiūlė ES užsienio reikalų ministrai, yra kuklesni nei politiniai pareiškimai. 

„Keista tarp „baudžiamųjų“ priemonių pamatyti derybų dėl vizų režimo sušvelninimo su Rusija atšaukimą. Galiu pasakyti, deja, kad jos jau yra sustabdytos, ir dėl to kalta ES. Todėl vargu, ar tai turės kokios reikšmės, - sakė V. Čižovas. - Kalbant apie diskusijas dėl naujo Rusijos ir ES susitarimo, svarstis vėl ES pusėje. Prieš paskutinį Maskvos ir Briuselio viršūnių susitikimą sausį mes pasiūlėme paspartinti šį procesą, tačiau ES norėjo atidėti tai iki kito viršūnių susitikimo“.

„Turint omenyje nesėkmingą asociacijos sutartį tarp Ukrainos ir ES, ir vėl ES nepasakė nieko naujo, nes nė vienu žodžiu nebuvo užsiminta apie diskusijų atnaujinimo ir sutarčių pasirašymo grafiką, - pridūrė ambasadorius. - Kaip aš suprantu, vyrauja nuomonė, kad ES sutartis nori pasirašyti su labiau teisėta vyriausybe nei dabartinė“.

Per neeilinį posėdį Briuselyje ES užsienio reikalų ministrai pareiškė, kad tikslinės priemonės Rusijai bus svarstomos kovo 6 dieną per nepaprastąjį ES valstybių lyderių viršūnių susitikimą, nebent bus imtasi skubių veiksmų siekiant sumažinti įtampą Ukrainoje. 17 val. 10 min. Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas ir šalies vadovo pareigas einantis Oleksandras Turčynovas informavo JT generalinio sekretoriaus pavaduotoją Janą Eliassoną apie padėtį Kryme. 

„Tikiuosi, kad tokios gerbiamos organizacijos autoritetas padės išnarplioti tą sudėtingą situaciją, kuri susiklostė šiandien Kryme“, – sakė O.Turčynovas, pranešė antradienį Aukščiausiosios Rados spaudos tarnyba.  17 val. 05 min. Turkija pranešė apie incidentą Juodojoje jūroje, kuris įvyko pirmadienį. Turkijos karinės oro pajėgos pakėlė į orą aštuonis naikintuvus, pastebėjus, kad palei Turkijos pakrantę Juodojoje jūroje skrenda rusų žvalgybinis lėktuvas. 

 Turkijos Generalinis štabas pažymėjo, kad rusų lėktuvas iš tiesų skrido tarptautine oro erdve. Kitoje jūros pusėje yra Krymo pusiasalis, virtęs Rusijos ir Ukrainos į Vakarus orientuotos vyriausybės priešpriešos centru.

 Turkija yra NATO narė, jos teritorija ribojasi su pietiniu Juodosios jūros krantu.

16 val. 50 min. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as antradienį teisinosi dėl žiniasklaidos paviešinto oficialaus dokumento, kuriame numatoma, kad britai neturėtų palaikyti prekybos sankcijų Rusijai.

Tas dokumentas buvo nufotografuotas vieno aukšto rango pareigūno rankose, kai jis pirmadienį buvo nešamas į premjero Davido Camerono biurą Dauningo gatvėje, ir vėliau paskelbtas nacionalinio transliuotojo BBC bei kelių laikraščių.

  Panašu, kad tame dokumente pateikiamos rekomendacijos, kaip Britanija turėtų reaguoti į Rusijos agresiją Ukrainoje.

„Jungtinė Karalystė dabar neturėtų palaikyti prekybos sankcijų ... arba uždaryti Londono finansų centro rusams“.

  Kalbėdamas Bendruomenių rūmuose, W.Hague'as neneigė to dokumento turinio. Tačiau jis tvirtino, kad Britanijos galimybės imtis veiksmų tebėra labai atviros. 

W.Hague'as sakė įstatymų leidėjams, kad incidentas, per kurį buvo nufotografuotas tas dokumentas, buvo absoliučiai apgailėtinas ir neturėjo įvykti.

16 val. 30 min. Krymo valdžia kreipėsi į Rusiją su prašymu skirti autonomijai 1 mlrd. JAV dolerių finansinę paramą, taip pat 5 mlrd. JAV dolerių investicijų, pranešė Federacijos Tarybos biudžeto komiteto narys Jevgenijus Bušminas.  

Maskva pirmadienį oficialiai pradėjo projektą, pagal kurį turėtų būti pastatytas Rusiją ir Ukrainai priklausantį Krymą sujungsiantis tiltas. Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pranešė pasirašęs įsaką dėl valstybinės kompanijos „Rusijso automobilių keliai“ („Avtodor“) antrinės struktūros sukūrimo, - pastaroji taps tilto per Kerčės sąsiaurį statybos užsakove. Rusija teigia galinti finansuoti visą Kerčės tilto statybą.

16 val. 25 min. Ryšiais su Kremliumi pagarsėjęs buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas  Schroederis mano, kad ES tik prisidėjo prie konflikto Ukrainoje, nes ES ir Ukrainos „Asociacijos sutartis yra nesuderinama su Muitų sąjungos susitarimu tarp Kijevo ir Maskvos“.

Interviu radijui „Europe-1“G.Schroederis  taip pat sukritikavo NATO kaip Aljansą, kuris neturi politinių tikslų, ir kurio veiksmai nepadeda sukurti pasitikėjimo, tačiau, priešingai, kelia vis daugiau susirūpinimo. Priemonės, skirtos Ukrainos krizės sprendimui, turėtų būti tiktai diplomatinės, pabrėžė buvęs kancleris. 

 G.Schroederis  pasisakė prieš bandymus izoliuoti Rusiją, o tiksliau, atsisakymą dalyvauti Didžiojo aštuonetuko (G8) viršūnių susitikime Sočyje birželio pabaigoje. „Tokiomis kritinėmis aplinkybėmis bet kokios priemonės, blokuojančios tolimesnes diskusijas, yra neteisingos“, - kalbėjo G.Schroederis. 

Paklaustas, ar Vokietija gali užimti griežtesnę poziciją Ukrainos klausimu, buvęs kancleris akcentavo, kad boikotais reiktų naudotis taip, kad šie nepakenktų saviems interesams.

15 val. 55 min. Rusija sutiko susitikti su NATO atstovais ir aptarti krizę Ukrainoje. Apie tai pranešė Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini. Idėją surengti derybas pasiūlė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.

15 val. 45 min. Į Ukrainą atvyko JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. Su J.Kerry atvykę pareigūnai sakė, kad per jo trumpą vizitą JAV pasiūlys 1 mlrd. dolerių paskolą finansinius sunkumus išgyvenančiai Ukrainai, kuris būtų dalis tarptautinės paskolos.

Prorusiškoms pajėgoms beveik visiškai perėmus Krymo pusiasalio kontrolę, JAV pareigūnai pareiškė, kad Maskva per kelias dienas gali sulaukti sankcijų.

„Manau, kad bus imtasi veiksmų dėl sankcijų, labai gali būti, kad (tai įvyks) vėliau šią savaitę, o sankcijų yra visas spektras“, – sakė vienas J.Kerry lydintis pareigūnas, nenorėjęs būti įvardintas.

15 val. 30 min. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį sakė, kad grasinimai įvesti sankcijas Maskvai duoda priešingus rezultatus ir nepakeis jos pozicijos Ukrainos krizės klausimu.

 „Mūsų pozicija yra garbinga ir nesikeis, - sakė S.Lavrovas spaudos konferencijoje Tunise, kur lankosi su oficialiu vizitu. – Mes niekada nepritarėme vienašališkų sankcijų politikai. Tikiuosi, jog mūsų partneriai supranta, kad tokie veiksmai duoda priešingus rezultatus”.

15 val. 05 min. JAV siunčia į Ukrainą specialistus, kurie padės šalies valdžiai susidoroti su spaudimu finansinėse rinkose ir atstatyti pavogtą turtą.  JAV iždo departamentas nurodė keturis aspektus, kuriems bus skiriamas didžiausias dėmesys.  Pirma, įgyvendinti būtinas ekonomines reformas ir sušvelninti poveikį pažeidžiamiems ukrainiečiams. Antra, surengti laisvus skaidrius rinkimus, kuriuose dalyvautų stipri ir nepriklausoma visuomenė ir žiniasklaida. Trečia, kovoti su korupcija ir atstatyti pavogtą turtą. Ketvirta, atlaikyti politiškai motyvuotus Rusijos prekybinius veiksmus.

 14 val. 52 min. Artimiausiu metu Ukraina tikisi iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) gauti 3 mlrd. dolerių finansinės paramos dalį, rašo „Bloomberg“.

3 mlrd. dolerių paramos dalį Ukraina turėtų gauti per artimiausias 10-40 dienų. Kijevo vertinimu, šaliai iš viso prireiks 15 mlrd. dolerių pirminės finansinės pagalbos. 

14 val. 14 min. Krymo premjeras Sergejus Aksionovas sakė, kad referendumas Kryme gali būti surengtas iki kovo 30 dienos.

Pasak S.Aksionovo, referendumo klausimas gali būti išplėstas. Tačiau jis konkrečiai nenurodė, kokie gali būti padaryti pakeitimai. 

Pasak S.Aksionovo, jis Krymo premjeru tapo sutikus Viktorui Janukovyčiui.

“Buvau paskirtas Krymo premjeru sutikus prezidentui Janukovyčiui, kuris teisiškai tebėra prezidentas”, - sakė jis.

S.Aksionovas pridūrė, kad Krymo aukščiausiosios tarybos prezidiumas jį paskyrė Krymo ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu.

Pasak jo, šiuo metu jis nepalaiko jokio ryšio su V.Janukovyčiumi. “Tam nėra poreikio”, - sakė jis.

12 val. 45 min. „Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris pranešė, kad Rusija nuo balandžio nustoja Ukrainai tiekti pigesnes dujas ir pažymėjo, kad „Gazprom" galėtų Kijevui suteikti 2-3 mlrd. JAV dolerių paskolą, kad ji galėtų išsimokėti skolas už dujas, kurios siekia daugiau kaip 1,5 mlrd. JAV dolerių.

12 val. 06 min. BBC korespondentas Maskvoje Richardas Galpinas praneša, kad Rusijos prezidentas V.Putinas perskaitys pranešimą apie situaciją Ukrainoje. 

11 val. 58 min.  Ukrainos Krymo pusiasalyje tvyrant įtampai, du Rusijos karo laivai plaukia į Juodąja jūrą.

Turkų žiniasklaidos pranešimais, laivai antradienio rytą 07.30 val. Lietuvos laiku praplaukė Bosforo sąsiaurį Stambule. Tai yra laivai „Saratov“ ir „Jamal“.

11 val. 55 min. Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis siūlosi tarpininkauti sprendžiant konfliktą Ukrainoje, praneša agentūra AFP.

Jis esąs pasirengęs bet kurios konflikto šalių kvietimu bet kuriuo metu atvykti į bet kurią Ukrainos vietą, kad būtų užkirstas kelias „kraujo praliejimui“, pareiškė M. Chodorkovskis, kuris gruodį po dešimties Rusijos kalėjime praleistų metų netikėtai išėjo į laisvę.

M. Chodorkovskis pažymėjo manąs, kad „nepriklausomų ir tarptautiniu mastu žinomų asmenybių“ tarpininkavimas gali padėti sustabdyti konflikto eskalaciją.

11 val. 51 min. „The Guardian" skelbia, kad Kremlius atsiribojo nuo anksčiau išsakytų V.Putino patarėjo ekonomikos klausimais Sergejaus Glazjevo žodžių. Leidinio šaltinis Kremliuje pabrėžė, kad S.Glazjevo pastaba apie tai, kad   Maskva gali būti priversta nebenaudoti dolerio kaip atsargų valiutos ir atsisakyti mokėti bet kokias skolas JAV bankams, yra tik S.Glazjevo asmeninė nuomonė.

11 val. 40 min. Liga.net praneša, kad Lenkija oficialiai paneigė žiniasklaidos pranešimus, kurie pirmiausia pasirodė Baltarusijoje, apie lenkų karių ir karinės technikos perdislokavimą  dėl padidėjusios įtampos Ukrainoje.  „Lenkijos gynybos ministerija kategoriškai paneigia žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie lenkų karių perkėlimą, kuris galėtų būti susijęs su dabartine situacija Ukrainoje. Technikos ir karių perkėlimas, apie kurį informavo žiniasklaida, yra planinis ir susijęs su mokymais. Pratybų užduočių vykdymas ir jų vieta nėra susiję su karine-politine situacija. Priežasčių Lenkijos kariuomenei skelbti padidintą karinę parengtį nėra", - Lenkijos gynybos ministerijos pranešimą cituoja liga.net.

11 val. 35 min. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris po pokalbio Ženevoje su kolega Rusijoje Sergejumi Lavrovu neturėjo paguodžiančių žinių. Naujienų agentūrai AFP F.W.Steinmeieris sakė, kad  Ukrainos krizės horizonte sprendimo nesimato.

„Sunkiai, ilgai ir labai rimtai kalbėjausi, bet to nepakako (norint) pasakyti, kad sprendimas matosi“, - sakė F.W.Steinmeieris reporteriams po vėlai pirmadienį įvykusio susitikimo su S.Lavrovu.

„Negaliu kelti vėliavos ir sakyti, kad esame kelyje į sprendimo suradimą ir kad Ukraina ir Rusija netrukus pradės kalbėtis“, - sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras.

11 val. 30 min. Parolimpinio aukso laimėtoja britė Tanni Grey-Thompson BBC teigia, jog, jos nuomone, Jungtinės Karalystės komanda neturėtų boikotuoti penktadienį prasidedančių Sočio parolimpinių žaidynių dėl rusų kurstomos įtampos Ukrainos Kryme.  „Iš esmės nemanau, kad boikotas turi prasmės, nebent tą padarytų visos šalys. O mes žinome, kad taip nebus", - sakė buvusi sportininkė.

11 val. 15 min. Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas savo „Facebook" paskyroje skelbia, jog atleido 90 proc. Ukrainos milicijos vadovų dėl to, kad jie diskreditavo save per protestus prieš nušaltintą prezidentą Viktorą Janukovyčių.

10 val. 41 min.  Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas ekonomikos klausimais Sergejus Glazjevas  antradienį perspėjo, jog jeigu JAV paskelbtų sankcijas Rusijai dėl krizės Ukrainoje, Maskva gali būti priversta nebenaudoti dolerio kaip atsargų valiutos ir atsisakyti mokėti bet kokias skolas JAV bankams.

Anot Kremliaus patarėjo, Vašingtonui nusprendus įšaldyti Rusijos verslo įmonių ir asmenų sąskaitas Maskva rekomenduotų visiems JAV valstybinių obligacijų turėtojams jas parduoti.

„Mes rasime būdą ne tik sumažinti mūsų priklausomybę nuo JAV iki nulio, bet iš tų sankcijų gausime ir didelės naudos, - sakė S.Glazjevas. - Pavyzdžiui, jeigu sankcijos būtų pritaikytos Rusijos valstybės institucijoms, mes turėtume paskelbti, jog neturime galimybės grąžinti skolų, kurias mums išdavė JAV bankai".

 10 val. 15 min. Tarptautinio parolimpinio komiteto prezidentas seras Philipas Cravenas sako, kad „politiką reikia palikti politikams" ir neketina trukdyti parolimpinėms žaidynėms, kurios turi prasidėti Sočyje penktadienį. Ph.Cravenas jau atvyko į pietvakarių Rusiją, kur susitiko su savanoriais ir žaidynių organizacinio komiteto vadovu Dmitrijumi Černyšenko. 

10 val. 10 min. Kryme nevyko jokie susirėmimai, kai antradienį, sukakus numanomo Rusijos ultimatumo terminui, iki kurio esą turėjo pasiduoti du Ukrainos karo laivai, nei viena pusės nesiėmė jokių veiksmų.

Du Ukrainos karo laivai antradienį paryčiais tebestovėjo nuleidę inkarus Kryme esančiame Sevastopolio uoste. Ankstesnę dieną Ukrainos pareigūnai tvirtino, kad Rusijos pajėgos pateikė ultimatumą, reikalaudamos, kad tie laivai pasiduotų - arba bus užimti.

Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerijos atstovas Vladimiras Anikinas pirmadienį sakė, kad joks ultimatumas nebuvo paskelbtas.

Ukrainos naujienų portalas zn.ua rašo, jog rusų ultimatumui nepakluso nė vienas Ukrainos karinis dalinys Kryme.

09 val. 49 min. Rusijos pajėgos, perėmusios kontrolę vienoje karinių oro pajėgų bazėje Krymo regione, paleido perspėjamuosius šūvius į orą, kai apie 300 Ukrainos karių, anksčiau dirbusių tame oro uoste, mėgino grįžti į savo tarnybos vietą.

Apie 12 Rusijos karių, antradienį saugojusių Belbeko oro bazę, esančią į šiaurę nuo Sevastopolio miesto, perspėjo atėjusius neginkluotus Ukrainos karius nesiartinti. Jie pareiškė šaudysiantis į žmones, jeigu ukrainiečiai prie jų artinsis.

09 val. 20 min. Vienas aukšto rango Ukrainos sienų apsaugos pareigūnas pirmadienį nurodė, kad jokios Rusijos ginkluotosios pajėgos neįžengė į šalies teritoriją per šiaurinę sieną.

„Atliekame nuolatinę stebėseną. Tiesa, kad esama (ginkluotųjų pajėgų), dislokuotų (Rusijos) regionuose (besiribojančiuose su Ukraina). Jos pradėjo pratybas prieš savaitę ir juda savoje teritorijoje. Jos nepriartėjo prie nacionalinės sienos“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Sienos apsaugos Rytų regiono departamento viršininkas Mironas Sydoras.

9 val. 10 min. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienį neeiliniame posėdyje pritarė pasiūlymui įkurti ir pasiųsti į Ukrainą specialią stebėtojų misiją.

„Šiandien buvo aptariamas ir sulaukė didelio palaikymo pasiūlymas pasiųsti į Ukrainą stebėtojų misiją“, – po to posėdžio naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos pasiuntinys Igoris Prokopčiukas.

Rusija baigia karines pratybas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putino nurodymu pasibaigė Vakarų karinėje apygardoje vykusios pratybos. 

V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad karinės pratybos – kurios, anot Maskvos, nėra susijusios su įvykiais Ukrainoje – buvo sėkmingos. Tose pratybose dalyvavo Vakarų ir Centrinės karinių apygardų daliniai, įskaitant dislokuotus netoli sienos su Ukraina.

Maskva neigė, kas šios pratybos, pradėtos praeitą savaitę, kaip nors susijusios su įvykiais Ukrainoje, nors V.Putinas sakė turintis teisę dislokuoti karius toje šalyje, kad apsaugotų ten esančius Rusijos piliečius ir vietos rusakalbius.

Pratybos baigėsi planuotu laiku.

Rusijos lyderis pirmadienį, paskutinę pratybų dieną, asmeniškai stebėjo tuos manevrus, nerodydamas jokios reakcijos į Vakarų šalių perspėjimus, kad Rusijai gali būti paskelbtos sankcijos dėl faktinės okupacijos Ukrainos pietiniame Krymo regione.

„Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Vladimiras Putinas įsakė pajėgoms ir daliniams, dalyvavusioms karinėse pratybose, grįžti į savo bazes“, – naujienų agentūros citavo D.Peskovą.

Apie Rusijos pajėgų judėjimą Kryme Kremliaus atstovas neužsiminė.Kremliaus spaudos atstovas Dmitrijus Peškovas pranešė, kad karinės pratybos buvo sėkmingos ir dar kartą paneigė bet kokius ryšius tarp netikėtų apmokymų ir įvykių Ukrainoje.

JAV įstatymų leidėjai pirmadienį nurodė pristatysiantys „kritinės“ ekonominės pagalbos paketą Ukrainai, pagal kurį būtų suteikta 1 mlrd. dolerių paskolų valstybei, įsitraukusiai į geopolitinę priešpriešą su Rusija.

„Esu siaubingai susirūpinęs dėl to, kas vyksta Ukrainoje. Manau, Ukrainą yra apėmusi krizė, ir jai reikia pagalbos“, – Senato daugumos lyderis Harry Reidas sakė žurnalistams, susitikęs su viešinčiu Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu JAV Kapitolijuje.

„Rekomenduosiu, kad viskas, ką darysime, turėtume koordinuoti su mūsų sąjungininkais“, – pažymėjo jis, pridūręs, kad prezidentas Barackas Obama „sakė norintis suteikti tam tikrą ekonominę pagalbą. Manau, tai yra tinkama“.

Tuo tarpu demokratas senatorius Robertas Menendezas nurodė, kad jo vadovaujamas dideles galias turintis Senato užsienio ryšių komitetas „vysto abiejų partijų teisės aktų paketą, siekiant suteikti kritinę pagalbą Ukrainai, balansuojančiai ant ekonominės griūties slenksčio, po daugelį metų trukusio chroniško netinkamo vyriausybės vadovavimo ir korupcijos.“

Pagal tuos teisės aktus būtų uždegta žalia šviesa bent 1 mlrd. dolerių paskolų garantijoms, siekiant palaikyti Ukrainos ekonomiką, taip pat suteikti techninę pagalbą organizuojant rinkimus, kovojant su korupcija, stiprinant pilietinę visuomenę ir padedant Kijevui atgauti pavogtą turtą.

Nuverstas Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius oficialiai prašė Maskvos pasiųsti Rusijos karius, kurie atkurtų įstatymų laikymąsi ir tvarką jo šalyje, Rusija pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje.

Rusijos ambasadorius prie JT Vitalijus Čiurkinas, kalbėdamas per trečią Saugumo Tarybos pasitarimą dėl Ukrainos per pastarąsias keturias dienas, sakė, kad V.Janukovyčius praeitą šeštadienį išsiuntė oficialų prašymą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

V.Čiurkinas nurodė, kad V.Janukovyčius rašė, jog „radikalūs ekstremistai“ užgrobė valdžią Ukrainoje ir, kurstomi Vakarų galybių, kelia grėsmę Ukrainoje gyvenančių rusakalbių gyvybėms bei teisėtiems interesams.

Cituodamas V.Janukovyčiaus laišką, kurio fotokopiją parodė iškėlęs visiems posėdžio dalyviams, V.Čiurkinas sakė: „Ukraina atsidūrusi ant pilietinio karo slenksčio. Šalį apėmęs chaosas ir anarchija.“

Jungtinės Valstijos sustabdė karinį bendradarbiavimą su Rusija dėl jos karinės intervencijos Ukrainoje, pirmadienį pranešė Pentagonas ir paragino Maskvą „deeskaluoti krizę.“

„Atsižvelgdami į pastaruosius įvykius Ukrainoje mes sustabdėme bet kokią abipusę karinę sąveiką tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos“, - sakoma viceadmirolo Johno Kirby pranešime.

Pentagono atstovas pridūrė, kad šis sustabdymas apima „pratybas, dvišalius susitikimus, uostų lankymus ir konferencijų planavimus“.

Jungtinės Valstijos atidžiai stebi krizę ir ragina „Rusijos pajėgas Kryme grįžti į savo bazes, kaip numato susitarimai dėl Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno“, sakė jis.

J.Kirby taip pat pabrėžė, kad reaguodamos į krizę JAV pajėgos nepakeitė savo buvimo statuso Juodojoje jūroje ar kitur.

„Mūsų karinėse buvimo Europoje ir Viduržemio jūroje aplinkybėse neįvyko pokyčių“, - sakė jis.

NATO vėl renkasi

NATO antradienį surengs antrąjį nepaprastąjį pasitarimą per 48 valandas, Lenkijai paprašius surengti konsultacijas su Aljanso sąjungininkėmis pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4-ąjį straipsnį dėl grėsmes jos saugumui, pirmadienį pranešė bloko vadovas.

Visų 28 NATO šalių ambasadoriai susitiks, nes „įvykiai Ukrainoje ir aplink ją laikomi keliančiais grėsmę kaimyninėms sąjungininkų šalims ir sukelia tiesioginius bei rimtus padarinius euroatlantinės erdvės saugumui ir stabilumui“, – nurodė Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.

„Pagal sutarties 4-ąjį straipsnį, bet kuri sąjungininkė gali prašyti konsultacijų, kai, bet kurios iš jų nuomone, kyla grėsmė jų teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui“, – sakoma pranešime.

NATO pridūrė, kad A.F.Rasmussenas taip pat susisiekė su Rusijos ambasadoriumi prie Aljanso, siūlydamas surengti „trečiadienį nepaprastąjį NATO ir Rusijos tarybos posėdį dėl padėties Ukrainoje“.

Ambasadorius „pažadėjo apsvarstyti šį pasiūlymą ir pranešti“ antradienį A.F.Rasmussenui apie priimtą sprendimą, sakoma kitame pranešime.

Antradienio susitikimas vyks po panašaus pasitarimo, vykusio NATO būstinėje Briuselyje sekmadienį. A.F.Rasmussenas sakė sušaukęs tą posėdį savo iniciatyva ir ne pagal Šiaurės Atlanto sutarties (dar žinomos kaip Vašingtono sutartis) 4-ąjį straipsnį.

Aljanso susitikimai pagal 4-ąjį sutarties straipsnį inicijuojami gana retai. Vėliausias toks pasitarimas neseniai buvo surengtas dėl Turkijos nuogąstavimų, kad kaimyninę Siriją krečiantis kruvinas pilietinis karas gali išsiplėsti už tos šalies ribų.

NATO šalys taip pat gali pasinaudoti Vašingtono sutarties 5-uoju straipsniu, jeigu bent viena Aljanso narė tampa ginkluotos atakos taikiniu. Tokia ataka laikoma puolimu prieš visas NATO nares ir reikalauja atskirų arba visų Aljanso sąjungininkių karinio atsako.

NATO sutarties 5-uoju straipsniu dėl kolektyvinės gynybos iki šiol buvo pasinaudota vienintelį kartą – po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų prieš Jungtines Valstijas.

A.F.Rasmussenas sekmadienį sakė, kad padėtis Ukrainoje kelia grėsmę taikai ir saugumui Europoje, taip pat ragino Rusiją atšaukti savo karinį įsibrovimą į Krymą.

Ukraina 1997 metais pasirašė partnerystės sutartį su NATO, tačiau nėra Aljanso narė.

Per 2008 metų NATO viršūnių susitikimą buvo nutarta, kad Ukraina kada nors galės įstoti į didžiausią pasaulyje karinį bloką. Tas žingsnis sukėlė įtūžį Rusijai, tačiau praėjus dvejiems metams Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris neseniai buvo nuverstas, atmetė tą galimybę.