Rusijos piliečiai smerkia agresiją prieš Ukrainą

Aleksandras Procenka
Nors kalbama apie Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, toli gražu ne visa Rusija ją palaiko. Rusijos miestuose vyksta ukrainiečius remiančios demonstracijos, šios šalies kultūros, mokslo, žiniasklaidos elitas aiškiai pasisako prieš karą ir Krymo aneksiją. Televizijos kanalo „Russia Today“ tiesioginiame eteryje žurnalistė nepabūgo pasmerkti Rusijos veiksmų, nuomonę vis drąsiau reiškia ir eiliniai piliečiai.
Kariniai veiksmai Ukrainoje Rusijai gali grėsti dideliais nemalonumais.
Daugiau nuotraukų (1)
Andrejus Makarevičius, muzikantas, kompozitorius:
„Aš bijau, kad mūsų šalis bus įtraukta į brolžudišką karą su mūsų artimiausia kaimyne. Todėl net ir tie žmonės, kurie šiandien nesutinka su vakariečiais, kurie kalba rusiškai, tą akimirką, kai į šalį įeina kitos valstybės kariai, tampa savo šalies patriotais ir ima ginklus. Labai norėčiau, kad tą suprastų ir mūsų kariškiai“.
Julija Laptynina, žurnalistė, rašytoja, „Novaja gazeta“ apžvalgininkė:
„Tai karas. Ir tai, kas dabar vyks, priklausys išimtinai nuo tarptautinės bendruomenės reakcijos. Todėl jeigu viskas pavyks taip, kaip galų gale pavyko karas su Gruzija, tai mes gausime Krymą. Bet, tiesa, greičiau mes gausime karštą tašką Ukrainoje. O jeigu nepavyks, tada mes gausime Rusijos pavirtimą atstumtąja šalimi. Ir visa tai beprotiškai rimta“.
Aleksejus Malašenko, Maskvos Carnegie centro ekspertas:
„Putinas ir jo žmonės, jo kompanija – jie jaučia tam tikrą nepilnavertiškumo kompleksą. Ukraina – ne Gruzija. Ukraina – visada atrodė, kad ji amžinai su Rusija. Na, gali būti problemų, didesnių ar mažesnių, bet prarasti Ukrainą?.. Ir patys pagalvokit: po Ukrainos, po jos atsitraukimo ar pasitraukimo, kalbėti apie Rusijos lyderystę posovietinėje erdvėje iš viso neįmanoma. Tai – smūgis visai strategijai“.
Glebas Pavlovskis, politologas:
„Tai, deja, vadinama „rusišku bizniu“. Mes 100 kartų uždavėm klausimą dėl Ukrainos: kam mes ten padedame, kodėl ir ko norim pasiekti. Išleista marios pinigų, gerokai daugiau, nei Sočio olimpiadai. Ir ką? Rezultatas – mus svarstys JTO Saugumo taryboje, įtariant agresiją. Mums to reikia? Tai labai bloga situacija...“
Andrejus Fefelovas, internetinio portalo „Den“ vyriausiasis redaktorius:
„Aš manau, kad daugiausiai nerimo, įtampos ir kančių patyrė Federacijos Tarybos nariai, kurie atstovauja Rusijos elito dalį, glaudžiai susijusią su Vakarais daugybe ne tik finansinių, bet ir asmeninių, ir emocinių, ir kitokių saitų. Ir greičiausiai Rusijos elitui ateina gedulas“.
Aleksejus Venediktovas, radijo stoties „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius:
„Mano asmeninė pozicija tokia, kad tai grandiozinė prezidento Putino klaida. Kuri sukurs Rusijos Federacijai didelių problemų, ir trumpalaikių, ir juolab ilgalaikių, ir sukels nestabilumą Rusijos Federacijos viduje – taip pat, kaip karių įvedimas į Afganistaną atvedė į Sovietų Sąjungos žlugimą. Ir dėl to kalti tie, kas priėmė sprendimą įvesti karius“.
Vladimiras PutinasUkrainaRusija
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.