Rusijos kariai šeimininkauja Kryme? Nieko panašaus, Rusija dar tik svarsto galimybę kištis į šalies, kurios naujosios valdžios Kijeve Kremlius nepripažįsta, reikalus.
Tokią poziciją spaudos konferencijoje išdėstęs V.Putinas žurnalistams per gerą pusvalandį nušvietė situaciją Ukrainoje: čia esą siautėja Lietuvos ir Lenkijos išmokyti smogikai, nacistai, o nuo jų keliamos grėsmės besiginantiems Krymo savigynos būriams pagalbą siūlo Maskva.
Lietuvos pareigūnai V.Putino kaltinimus Vilniui ir Varšuvai pavadino nesantaiką kurstančiu šmeižtu.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tai pavadino „pagrindo neturinčiomis insinuacijomis“, o prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja pareiškė, kad tokiu melu Rusija mėgina pateisinti karinius veiksmus kaimyninėje Ukrainoje.
Net ir artimiausi Rusijos sąjungininkai abejoja ne tik Kremliaus versija, bet ir V.Putino veiksmų adekvatumu. Bet Ukraina vis dar laikosi viena. Kol kas ją bandoma gelbėti tik pinigais.
Ukrainiečius pasitiko šūviais
Tai, kad Kremliaus vadovo pasakojimai prasilenkia su tikrove, buvo akivaizdu pažvelgus į įvykius Kryme. Savo bazėse apsupti svetimos šalies kariškių ukrainiečių kariai ir karininkai nesutiko su neoficialiai skambančiais raginimais pasiduoti.
Vietoj to Belbeko karinių oro pajėgų bazėje tarnaujantys ukrainiečiai vakar susirinko rikiuotės aikštėje ir nusprendė atlikti savo pareigą – prižiūrėti orlaivius, saugoti ginkluotės sandėlius.
„Tiesiog noriu, kad mano vyrai galėtų vykdyti savo pareigą“, – sakė bazei vadovaujantis Ukrainos karinių oro pajėgų pulkininkas Julijus Mamčuras. Tad po jo įsakymo maždaug 300 ukrainiečių karių kolona darniu žingsniu nužingsniavo prie kilimo tako, kur stovi naikintuvai, degalų papildymo automobiliai, sandėliuose saugomi ginklai.
Tačiau Ukrainos himną giedantiems ir, beje, beginkliams kariams kelią užkirto „mandagūs ginkluoti asmenys“ – taip Kryme vis dar vadinami Rusijos kariškiai be atpažinimo ženklų.
Jie važinėjasi tik Rusijoje į ginkluotę priimtais ir rusiškais numeriais pažymėtais visureigiais „Tigr“, kuriuos atgabeno rusų desantiniai laivai. Bet kuriai valstybei šie uniformuoti žmonės priklauso, jie neprisipažįsta. Ir vakar vietoj žodžių pasipylė šūviai.
„Nesiartinkit, atgal“, – šaudydami į orą Ukrainos karinėje bazėje besiartinantiems ukrainiečių kariškiams šaukė rusai. Puslankiu apsupę ukrainiečius ir juos lydinčius žurnalistus jau nebe tokie mandagūs asmenys nukreipė automatus, kulkosvaidžius ir net granatsvaidį į būrį.
Saugo nuo fašistų?
Po kelių valandų derybų ukrainiečių pulkininkas išvargo kompromisą – bazę užėmę rusų kariai jiems leido patruliuoti kartu, bet tik kai kuriose dalyse.
Ukrainiečių kariškių prie ginkluotės sandėlių neprileido ne tik rusų kariškiai, bet ir milicijos dalinio „Berkut“ uniformą vilkintys vyrai.
Po kruvinų susidorojimų Kijeve išformuotas dalinys Kryme vis dar veikia – „Berkut“ pareigūnai čia ne tik didvyriai, bet kai kurie jau ir Rusijos piliečiai, mat jiems masiškai be eilės išduodami rusiški pasai.
Tad kartu su disciplinuotais ir gerai ginkluotais rusų kariais jie laiko užėmę strateginius objektus Kryme. Saugo. Nuo ko?
„Nuo jūsų visų, provokatorių, banderovcų, fašistų“, – žurnalistams rėžė vienas Rusijos specialiųjų pajėgų uniformą vilkintis vyras.
Vis dėlto tokie vaizdai V.Putino arba nepasiekia, arba jis linkęs juos ignoruoti.
„Bet kurioje parduotuvėje tokių uniformų galima nusipirkti“, – nė nemirktelėjęs teigė V.Putinas. O ir „Krymo savigynos būriais“ pagal Kremliaus komandą save atkakliai vadinantys „mandagūs ginkluoti asmenys“ nenusileidžia – esą, na, ir kas, kad automobilių numeriai rusiški.
„Gal jie čia nuo seno stovi, nežinau, – truktelėjęs pečiais pareiškė ginkluotas vyras, o supratęs, kad nuskambėjo itin neįtikinamai, nukreipė ginklą į žurnalistą. – Daugiau jokių komentarų.“
Užtat Maskvoje V.Putinas negailėjo komentarų. Ir nors Rusijos prezidentas išsisuko nuo pripažinimo, kad Kryme jau patruliuoja jo šalies kariai, jis kaipmat ėmė grasinti.
„Kas jaudina rusakalbius Kryme ir Rytų Ukrainoje? Juos jaudina visa šita netvarka.
Jei žmonės paprašys mūsų pagalbos, o toks prašymas jau yra, mes turime teisę panaudoti visas teises tiems žmonėms apginti “, – tikino V.Putinas.
Esą jei reikės, Rusijos kariai gali įžengti ir į Rytų Ukrainą. Kaip pagalbos teikėjai.
Žongliruodamas žodžiais V.Putinas tikino, kad Ukraina Rusijai draugiška šalis ir su ja nekariaus, tačiau valdžios Kijeve nepripažins.
Mat ten esą įsitvirtino konstitucinio perversmo būdu valdžią užgrobę žmonės, kurie susiję su Ukrainoje neva siaučiančiais, žmones bauginančiais ir provokacijas keliančiais naciais.
Tad net jei, anot V.Putino, nuverstasis Ukrainos lyderis Viktoras Janukovyčius ir nuvylė ukrainiečius, net jei jis yra žlugęs kaip politikas, jis tebėra teisėtas prezidentas. O su valdžia Kijeve V.Putinas esą kalbėsis tik po rinkimų. Jei, žinoma, tuos rinkimus iš viso pripažins. Regis, to padaryti ir neketina.
Menama ir reali pagalba
„Pirma būtina atkurti stabilumą ir mes pasiruošę padėti“, – sakė V.Putinas, kurio šalies „pagalbą“ vakar jau išvydo savo bazėje įkaitais paversti ukrainiečių kariškiai.
Užtat realią pagalbą Ukrainai vakar jau siūlė Vakarų šalys. Į Kijevą vakar atvykęs JAV gynybos sekretorius Johnas Kerry Ukrainai pasiūlė 1 mlrd. dolerių paskolą. O ES užsimena, kad gali padėti Ukrainai padengti 2 mlrd. dolerių skolą Rusijos dujų bendrovei „Gazprom“.
Sankcijos – ukrainiečiams, bet ne rusams
Lietuva nusprendė uždrausti atvykti į šalį buvusiam Ukrainos prezidentui V.Janukovyčiui ir dar 17 buvusios valdžios pareigūnų, kurie įtariami žmogaus teisių pažeidimais, prievartos ir jėgos prieš taikius protestuotojus panaudojimu.
ES taip pat grasina bendromis sankcijomis V.Janukovyčiui ir jo bendražygiams, tačiau asmenų sąrašo rengimas įstrigo.
Kita vertus, Austrija, Šveicarija ir Lichtenšteinas praėjusį penktadienį įšaldė pašalinto Ukrainos prezidento ir jo bendražygių bankų sąskaitas.
Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, smurtu Vilniaus kaltinami asmenys mūsų šalyje sąskaitų neturėjo.
Savo ruožtu Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius vakar pareiškė nepritariantis siūlymams įvesti sankcijas Rusijai dėl agresijos prieš kaimyninę Ukrainą, nes dėl to nukentėtų verslininkai.
„Šią problemą galima išspręsti tik dialogu“, – pabrėžė premjeras. Jis pirmadienį buvo paskleidęs klaidingą informaciją, esą Rusijos kariai palieka Ukrainos Krymo Autonominę Respubliką.