JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos
užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmąkart tiesiogiai
susitiks nuo tos krizės paaštrėjimo – po konferencijos
Paryžiuje, kurioje dalyvaus visos penkios nuolatinės Jungtinių
Tautų (JT) Saugumo Tarybos narės.
NATO ir Rusija tuo pačiu metu surengs derybas Briuselyje,
didėjant susirūpinimui, kad priešprieša tarp Rusijos ir Ukrainos
karių Kryme gali išprovokuoti smurtą ir kad Maskva taip pat gali
pasiųsti pajėgas į rytų Ukrainą, kur gyvena daug rusakalbių.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent’as Fabiusas
sakė, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiai per
ketvirtadienį vyksiantį susitikimą Briuselyje gali apsispręsti
dėl sankcijų Rusijai, jeigu iki to laiko padėtis Ukrainoje nebus
„deeskaluota“.
Teisino savo veiksmus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį teisino savo
šalies veiksmus Kryme – strategiškai svarbiame Juodosios jūros
pusiasalyje, kuris priklauso Ukrainai, tačiau anksčiau buvo Rusijos
teritorija. Jis sakė, kad panaudotų jėgą tik kraštutiniu atveju.
Tai sumažino nerimą rinkose dėl galinčio kilti karo buvusioje
sovietinėje respublikoje. Tačiau Rusijos pajėgos toliau
kontroliuoja Krymą, o V.Putinas nerodė jokių ženklų, kad ketina
grąžinti savo karius į tame regione veikiančią Rusijos Juodosios
jūros laivyno bazę.
„Jis labiausiai trokšta naujos imperijos – panašios į SSRS,
bet vadinamos Rusija“, – provakarietiškų pažiūrų buvęs
Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka sakė Prancūzijos radijui
„Europe 1“.
Tuo tarpu JAV prezidentas Barackas Obama
pripažino, kad Rusija turi teisėtų interesų Ukrainoje, bet tai
esą nesuteikia V.Putinui teisės surengti karinę intervenciją.
„Prezidentas Putinas, regis, turi kitokią teisininkų komandą,
teikiančią kitokias interpretacijas, – pareiškė B.Obama. –
Tačiau nemanau, kad tai ką nors apgauna.“
Vienas aukštas JAV administracijos pareigūnas sakė, jog B.Obama
antradienį kalbėjosi su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir aptarė
su ja, kaip galėtų būti sprendžiama ši krizė. Rusų kalbą
mokanti vokiečių lyderė palaiko gerus santykius su vokiečių
kalbą mokančius V.Putinu, o Berlynas yra didžiausias Rusijos
ekonominis partneris.
Pareigūnas pridūrė, kad praeitą šeštadienį B.Obama,
kalbėdamasis telefonu su V.Putinu, diskutavo dėl „išvažiavimo“
iš tos krizė. JAV lyderis siūlė Kremliaus vadovui pasiųsti savo
pajėgas atgal į jų bazes ir leisti tarptautiniams stebėtojams
užtikrinti, kad Krymo rusakalbių teisės būtų užtikrinamos.
Nevyks į Sočį
JAV prezidentas sakė nevyksiantis į Rusijos mieste Sočyje
rengiamą Didžiojo aštuoneto (G-8), jeigu įtampa Ukrainos krizėje
nebus sumažinta, nurodė amerikietis pareigūnas.
Per savo pirmąją spaudos konferenciją nuo krizės Kryme
pradžios V.Putinas antradienį sakė, kad Rusija pasilieka teisę
naudoti visas priemones, kad apgintų savo tėvynainius, kurie gyvena
„apimti baimės“ Ukrainoje, tačiau tikino, kad naudoti jėgą kol
kas nėra būtina.
Dėl šių V.Putino komentarų, taip pat žinios, jog buvo baigtos
Rusijos kariuomenės pratybos netoli Ukrainos vakarinių sienų, vėl
pabrangino Rusijos obligacijas ir rinkų indeksus visame pasaulyje po
paniško išpardavimo pirmadienį.
Smogė ekonomikai
Rusijos pajėgų
naudojimas Kryme sukėlė „itin neigiamą“ poveikį Ukrainos
ekonomikai, trečiadienį pareiškė premjeras Arsenijus Jaceniukas.
Prasidėjus vyriausybės posėdžiui, jis taip pat sakė, jog
padėtis Ukrainoje išlieka sudėtinga, o Rusijos pajėgos toliau
kontroliuoja Krymo pusiasalį.
„Rusijos agresija Ukrainos teritorijoje sukelia politinių ir
ekonominių pasekmių, – A.Jaceniukas sakė per posėdį, kurį
transliavo televizija. – Rusijos kariuomenės buvimas Ukrainos
teritorijoje itin neigiamai veikia Ukrainos ekonomiką.“
Jis nepateikė daugiau detalių, tačiau naujoji Ukrainos
vyriausybė dalyvauja derybose su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF),
prašydama finansinės pagalbos, kad išvengtų bankroto.
