2011 metais sudaryta sutartis dėl „Mistral“ klasės jūrų
desanto laivų pardavimo, verta 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų), jau
anksčiau kėlė susirūpinimą Prancūzijos sąjungininkėms NATO ir
Europos Sąjungoje (ES). Tas kontraktas buvo pasirašytas praėjus vos
keliems metams po Rusijos invazijos į Gruziją.
Tačiau netgi kylant kito karo, kuriame dalyvautų Rusija,
grėsmei, F.Hollande'as, dalyvaudamas Briuselyje vykusiame ES
viršūnių pasitarime dėl krizės Ukrainoje, sakė, jog Prancūzijos
įsipareigojimai parduoti tuos karo laivus tebegalioja.
„Mes laikomės savo pasirašytų kontraktų“, – pažymėjo
Prancūzijos lyderis.
Komentuodamas pareiškimus, kad Paryžius turėtų įšaldyti tą
susitarimą, F.Hollande'as sakė: „Dar nesame tame etape ir tikimės
jo išvengti.“
„Mistral“, antrasis didžiausias Prancūzijos karinių jūrų
pajėgų laivas, gali gabenti iki 16 sraigtasparnių, keturis oro
desanto laivus, 13 tankų ir šimtus karių.
Ekspertų nuomone, įtraukus šios klasės laivą į senstantį
Rusijos karinį laivyną, Kremlius smarkiai sustiprintų savo
galimybes skubiai panaudoti mirtiną jėgą.
Pirmasis iš naujai statomų laivų, pavadintas „Vladivostok“,
praeitais metais buvo nuleistas į vandenį vakarų Prancūzijoje
esančioje laivų statykloje, o neseniai pirmąkart išplaukė į
atvirą jūrą. Rusijai jis turėtų būti perduotas spalį.
Ironiška, kad antrasis tebestatomas laivas vadinsis
„Sevastopol“ – Ukrainos krizės centre atsidūrusio Krymo
uostamiesčio, kuriame įsikūrusi Rusijos Juodosios jūros laivyno
bazė, vardu.
Prancūzija ir Vokietija rizikuoja susilaukti kritikos,
pasisakydamos už dialogą ir tarpininkavimą, sprendžiant Ukrainos
krizę, ir atmesdamos sankcijų Rusijai galimybę dabartiniame etape.
Kritikai pabrėžia, kad pelningos ekonominės sutartys, tokios
kaip kontraktas dėl „Mistral“ klasės laivų, verčia Europos
galiūnes laikytis nuosaikesnės pozicijos negu rytinių ES šalių,
kurių dauguma buvo priklausomos nuo Maskvos Šaltojo karo laikais.
Po ketvirtadienį šešias valandas trukusių derybų 28 ES
šalių lyderiai susitarė dėl trijų pakopų sankcijų, pirmiausiai
įšaldydami derybas dėl švelnesnio vizų režimo Rusijos
piliečiams, taip pat diskusijas dėl naujų ekonominių susitarimų.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas
Kameronas) sakė, kad jo šalis peržiūrės savo ginklų pardavimus
Rusijai.