2011 metais sudaryta sutartis dėl „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimo, verta 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų), jau anksčiau kėlė susirūpinimą Prancūzijos sąjungininkėms NATO ir Europos Sąjungoje (ES). Tas kontraktas buvo pasirašytas praėjus vos keliems metams po Rusijos invazijos į Gruziją.
Tačiau netgi kylant kito karo, kuriame dalyvautų Rusija, grėsmei, F.Hollande'as, dalyvaudamas Briuselyje vykusiame ES viršūnių pasitarime dėl krizės Ukrainoje, sakė, jog Prancūzijos įsipareigojimai parduoti tuos karo laivus tebegalioja.
„Mes laikomės savo pasirašytų kontraktų“, – pažymėjo Prancūzijos lyderis.
Komentuodamas pareiškimus, kad Paryžius turėtų įšaldyti tą susitarimą, F.Hollande'as sakė: „Dar nesame tame etape ir tikimės jo išvengti.“
„Mistral“, antrasis didžiausias Prancūzijos karinių jūrų pajėgų laivas, gali gabenti iki 16 sraigtasparnių, keturis oro desanto laivus, 13 tankų ir šimtus karių.
Ekspertų nuomone, įtraukus šios klasės laivą į senstantį Rusijos karinį laivyną, Kremlius smarkiai sustiprintų savo galimybes skubiai panaudoti mirtiną jėgą.
Pirmasis iš naujai statomų laivų, pavadintas „Vladivostok“, praeitais metais buvo nuleistas į vandenį vakarų Prancūzijoje esančioje laivų statykloje, o neseniai pirmąkart išplaukė į atvirą jūrą. Rusijai jis turėtų būti perduotas spalį.
Ironiška, kad antrasis tebestatomas laivas vadinsis „Sevastopol“ – Ukrainos krizės centre atsidūrusio Krymo uostamiesčio, kuriame įsikūrusi Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė, vardu.
Prancūzija ir Vokietija rizikuoja susilaukti kritikos, pasisakydamos už dialogą ir tarpininkavimą, sprendžiant Ukrainos krizę, ir atmesdamos sankcijų Rusijai galimybę dabartiniame etape.
Kritikai pabrėžia, kad pelningos ekonominės sutartys, tokios kaip kontraktas dėl „Mistral“ klasės laivų, verčia Europos galiūnes laikytis nuosaikesnės pozicijos negu rytinių ES šalių, kurių dauguma buvo priklausomos nuo Maskvos Šaltojo karo laikais.
Po ketvirtadienį šešias valandas trukusių derybų 28 ES šalių lyderiai susitarė dėl trijų pakopų sankcijų, pirmiausiai įšaldydami derybas dėl švelnesnio vizų režimo Rusijos piliečiams, taip pat diskusijas dėl naujų ekonominių susitarimų.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) sakė, kad jo šalis peržiūrės savo ginklų pardavimus Rusijai.
