Regiono sostinės Simferopolio gatvėse aiškiai dominavo Rusijos
šalininkai, skanduojantys tos šalies pavadinimą ir mojuojantys jos
vėliavomis.
Tačiau tylesnei gyventojų, kuri didžiuojasi laikydami save
Ukrainos piliečiais, daliai Krymo valdžios sprendimas tapo netikėtu
sukrėtimu, didinančiu nuogąstavimus dėl sumaišties, potencialios
priverstinės emigracijos arba karo.
„Esu ukrainietė. Noriu, kad mūsų Ukrainos kariai mane gintų.
Nenoriu būti Rusijos dalimi – aš nekenčiu Rusijos“, – sakė
16-metė Tania Kulik, rodydama į prorusiškų demonstrantų minią.
Daugelis kitų žmonių, įskaitant etninius rusus, turinčius
šaknų Rusijoje, taip pat laiko savo ukrainiečiais.
„Esu rusė: gimiau Rusijoje. Mano tėvas buvo Rusijos
karininkas. Tačiau gyvenome Ukrainoje nuo 1989 metų. Esu Ukrainos
pilietė. Nors turiu teisę į Rusijos pilietybę, niekada jos
neprašiau“, – sakė Aleksandra Kvitko, vietos transliuotojo
„Čiornomorskaja teleradijokompanija“ vyriausioji redaktorė.
Jos vadovaujama televizija buvo vienintelis nepriklausomas Krymo
kanalas, tačiau šią savaitę prorusiška valdžia jį išjungė.
Ketvirtadienį vietoje šios televizijos ir dviejų kitų pagrindinių
Ukrainos kanalų buvo rodomos Rusijos valstybinės televizijos
transliacijos.
A.Kvitko sakė, kad Krymo parlamento balsavimas už prisijungimą
prie Rusijos uždarame posėdyje, kuriame dalyvavusių deputatų
skaičius nebuvo patvirtintas, tapo dar vienu argumentu, jog vietos
valdžia bijo atsiklausti gyventojų nuomonės.
„Dabar jie netgi neberengia savo išganingojo referendumo, kad
atsiklaustų krymiečių nuomonės. Jie tiesiog nusprendė“, –
skundėsi žurnalistė.
Jeigu Maskva aneksuos Krymą, A.Kvitko tikriausiai bus priversta
išvykti.
„Rusijoje nėra nepriklausomos žiniasklaidos – beveik nėra
– todėl mes tikriausiai perkelsime kanalą į Kijevą ir mėginsime
transliuoti krymiečių požiūrį iš Kijevo“, – sakė ji.
„Bus kraujo“
Kryme etniniai rusai turi nedidelę daugumą tarp gyventojų. Šis
regionas buvo Rusijos dalis iki 1954 metų. Daugelis gyventojų turi
Rusijos pasus, ypač gyvenantys aplink Sevastopolį, kuriame
įsikūrusi Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė. Rusijos invazijos
šalininkų pozicija yra plačiai viešinama.
Tačiau tai nereiškia, kad regione, turinčiame 2 mln.
gyventojų, visuomenė vieningai palaiko prisijungimą prie Rusijos.
Nors daugelis nori prisijungti prie Rusijos, šimtai tūkstančių
žmonių yra nusistatę prieš tokį žingsnį. Jeigu jis būtų
žengtas, tikriausiai būtų reikalaujama, kad Ukrainos piliečiai
priimtų Rusijos pilietybę arba taptų užsieniečiais.
Krymo parlamento narys Leonidas Pilunskis, nepritariantis
prorusiškai valdžiai, sakė, kad jis ir kiti deputatai nebuvo
pakviesti į ketvirtadienį vykusį balsavimą. Jie teigė
neabejojantis, kad tame posėdyje nedalyvavo pakankamai deputatų, kad
jie sudarytų kvorumą.
„Kvorumo nebuvo. Tai nebuvo parlamento sprendimas – tai
tiesiog pranešimas, paskelbtas kolaborantų, – aiškino įstatymų
leidėjas. – Visa tai yra įstatymų nepaisymas ir nusikaltimas. Kai
parlamentas yra apsuptas žmonių, vilkinčių uniformas be
atpažinimo ženklų, neįmanoma sakyti, jog tai, kas vyksta viduje,
yra legitimu.“
Nors Rusijos pajėgos užėmė Krymą nepraliedamos kraujo,
L.Pilunskis mano, kad smurtas dar gali prasiveržti. Pasak jo, vietos
valdžia gali išprovokuoti susirėmimus, kurie taptų dingstimi
sutriuškinti savo priešininkus.
„Bus provokacija. Rusijos agentams reikės kraujo“, –
aiškino deputatas.
Totorių ašaros
Ko gera, Rusijos aneksijai labiausiai priešinsis Krymo totoriai
– šio pusiasalio vietos gyventojai, kurių dauguma yra musulmonai.
Krymo totoriai buvo masiškai deportuoti į Centrinę Aziją po
Antrojo pasaulinio karo, o į savo tėvynę jiems buvo leista grįžti
tik 9-ame dešimtmetyje.
Sugrįžę totoriai dabar sudaro apie 12 proc. Krymo gyventojų.
Sugrįžėliai prikėlė senovinius miestelius, kurie ištuštėjo,
kai jų tėvai ir seneliai buvo sugrūsti į traukinių vagonus ir
ištremti Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino įsakymu.
Daugelis jų iki šiol smarkiai nekenčia Rusijos ir seniai
entuziastingai palaiko nepriklausomą Ukrainą. Tūkstančiai totorių
praeitą savaitę surengė eitynes, pasisakydami už vienybę su
Kijevu. Ta demonstracija įvyko Rusijos pajėgų intervencijos
išvakarėse.
„Mano kolegos įstatymų leidėjai ... kurie balsavo už
(prisijungimą prie Rusijos), yra tiesiog pamišę, – totorių
frakcijos lyderis Krymo parlamente Refatas Čubarovas rašė
socialiniame tinkle „Facebook“. – Aišku, kad jie vykdo kitų
valią ... Jie išsikraustė iš proto!“
Apie 100 totorių moterų ketvirtadienį susirinko viename kaime
protestuoti prieš „okupaciją“. Jos skandavo „Krymas yra
Ukraina!“ ir „Mes už taiką!“
Daugelis atėjo su vaikų vežimėliais ir atsivedė vaikus,
laikydamos žydrus ir geltonus – Ukrainos vėliavos spalvų –
balionus.
„Kam reikia karo? Kodėl jie okupuoja mūsų žemę?“ –
klausė Safirnar Džamila, laikydama plakatą, kuriame Rusijos
prezidento Vladimiro Putino veidas pavaizduotas sujungtas su
nacistinės Vokietijos lyderio Adolfo Hitlerio atvaizdu. Plakato
užrašas skelbė: „Putinai, šalin rankas nuo Ukrainos!“
Dvi totorės, prieš 20 metų persikėlusios gyventi į Krymą iš
Abchazijos – Gruzijos regiono, dabar okupuoto Rusijos pajėgų –
kai 10-o dešimtmečio šimtai tūkstančių Gruzijos piliečių buvo
priversti iš ten sprukti dėl etninio konflikto, apsipylė ašaromis.
„Buvome patekusios į lygiai tokį patį konfliktą. Pabėgome
su savo anūkais. Dabar vėl viskas vyksta iš naujo“, – sakė 58
metų Remizė Chaibulajeva.
„Niekas, kas neišgyveno karo, nežino, ką tai reiškia ... Mes
matėme karą, badą ir pabėgėlius. Visi bijo, kad kariai kažką
išprovokuos“, – pridūrė ji.