V.Putinui - B.Obamos pamokos

B.Obama taip pat pabrėžė, kad Krymo vietos vyriausybės paskubomis rengiamas referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos pažeistų tarptautinę teisę.

Rusijos vadovas V.Putinas atkerta, kad santykiai tarp šalių neturi nukentėti dėl nesutarimų Ukrainos klausimu.

„Rusijos prezidentas pabrėžė Rusijos ir JAV santykių pirmaeilę svarbą užtikrinant stabilumą ir saugumą pasaulyje. Nederėtų aukoti šių santykių kilus nesutarimams dėl pavienių, nors ir nepaprastai svarbių, tarptautinių problemų“, - pažymima Kremliaus išplatintame pareiškime.

Europos lyderiai paskelbė savas priemones, tačiau nesutarė, ar jų sankcijos turėtų būti tokios pat griežtos, kaip įvestos Jungtinių Valstijų. Tuo tarpu B.Obama pagrasino imtis tolesnių žingsnių, jeigu Rusija nenusileis.

Paskelbęs apie sankcijas ketvirtadienio vidurdienį, B.Obama pabrėžė savo ryžtingą nusiteikimą vėliau įvykusiame asmeniniame pokalbyje telefonu su prezidentu Vladimiru Putinu, nurodė Baltieji rūmai. Per valandą trukusį pokalbį B.Obama patvirtino, kad laikosi nuomonės, jog Rusijos veiksmai pažeidžia Ukrainos suverenumą.

JAV prezidentas sakė V.Putinui, kad tebėra galimybė išspręsti šią krizę diplomatinėmis priemonėmis.

Pasak jo, Rusijos pajėgos turėtų atsitraukti į savo bazę Kryme; Ukrainos ir Rusijos vyriausybės turėtų surengti tiesiogines derybas, o tarptautiniai stebėtojai turėtų užtikrinti, kad rusakalbių teisės Ukrainoje nepažeidinėjamos, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Visi ženklai rodė besitęsiančią diplomatinę kovą dėl Ukrainos teritorinio vientisumo. Šie įvykiai taip pat gali peraugti į didesnio masto lūžį Europos sąrangoje po Šaltojo karo.

Nors Rytai ir Vakarai nebegrasina vieni kitiems branduoliniu karu ir yra smarkiai išplėtoję komercinius ryšius, Rusija pasiryžusi dominuoti buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose prie savo sienų. Tuo tarpu Vašingtonas, jo partneriai NATO ir kitos Senojo žemyno šalys stengiasi atitolinti tas valstybes nuo Maskvos įtakos.

Demonstruodamas savo ryžtingą nusiteikimą V.Putinui, B.Obama paskelbė prezidentinį įsaką, draudžiantį išduoti vizas Rusijos pareigūnams ir kitiems Ukrainos naujosios vyriausybės oponentams, taip pat leidžiantį taikyti platesnes finansines bausmes atsakingiems už karinę intervenciją arba valstybės turto grobstymą. Nei viena iš tų priemonių nėra nukreipta asmeniškai į Rusijos prezidentą.

„Šiandien pasaulis mato, kad Jungtinės Valstijos vieningos su savo sąjungininkais ir partneriais, užtikrinant tarptautinės teisės laikymąsi ir siekiant teisingos baigties, kuri padidintų pasaulio saugumą ir užtikrintų ateitį, kurios nusipelnė Ukrainos žmonės, – B.Obama sakė Baltuosiuose rūmuose. – Būtent tai ketiname toliau daryti ateinančiomis dienomis, kol pamatysime šios krizės sprendimą.“

B.Obama gyrė JAV bendradarbiavimą su Europos Sąjunga (ES), kuri ketvirtadienį irgi paskelbė sankcijas Rusijai.

Per neeilinį susitikimą Briuselyje ES lyderiai nusprendė įšaldyti derybas su V.Putino vyriausybe dėl plačių ekonominių susitarimų ir bevizio režimo Rusijos piliečiams 28 šalių bloke, kurio Maskva seniai siekė.

Tačiau Europos prezidentai ir premjerai nesutarė, ar reikia griežtesnių priemonių, tokių kaip sąskaitų įšaldymas ir draudimas išduoti vizas Rusijos pareigūnams.

Europos atsargumas atspindi tikrovę, kad sankcijos įtakingiems Rusijos verslininkams ir didžiosioms tos šalies bendrovėms taip pat pakenktų Europos ekonominiams interesams.

Rusijos investuotojai laiko milijardus dolerių Europos bankuose, ypač Didžiojoje Britanijoje ir Kipre, o didžiosios eksportuotojos, tokios kaip Vokietija ir Nyderlandai, rizikuoja prarasti daug daugiau negu Jungtinės Valstijos, jeigu Rusijos rinka būtų uždaryta. Daugelis kitų Europos valstybių yra priklausomos nuo Rusijos tiekiamos naftos ir dujų.

Rusijos pajėgos perėmė kontrolė beveik visame Krymo pusiasalyje, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai.

Maskva nepripažįsta Ukrainos vyriausybės, atėjusios į valdžią po to, kai protestuotojai praeitą mėnesį nuvertė prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių. V.Putinas ir kiti pareigūnai sakė, kad Maskva turi teisę surengti intervenciją Ukrainos teritorijoje, nes turi toje šalyje strateginių interesų, taip pat siekia apsaugoti rusakalbius. Be to, Rusija nuomojasi didelę karinę bazę Kryme, kur bazuojasi jos Juodosios jūros laivynas.

Vakarų šalys debatai dėl sankcijų Rusijai griežtumo yra svarbūs, nes nei JAV nei Europa nepritaria jėgos panaudojimui.

JAV kariuomenė suintensyvino bendras pratybas su Lenkijos karinėmis oro pajėgomis, taip pat sustiprino NATO vykdomą Baltijos oro erdvės sargybos misiją. Tačiau Pentagonas, kaip ir kitos NATO šalys, griežtai atmetė galimybę imtis kokių nors karinių priemonių.

Ketvirtadienį Krymo įstatymų leidėjai triuškinama balsų dauguma priėmė nutarimą, kuriame sakoma, kad šis autonominis regionas turi tapti Rusijos Federacijos dalimi, taip pat nutarė surengti referendumą dėl šio klausimo kovo 16 dieną.

B.Obama sakė, kad toks referendumas „pažeistų Ukrainos konstituciją ir tarptautinę teisę“. Ukraina yra Jungtinių Tautų (JT) narė, todėl bet kokie su Ukrainos konstitucija besikertantys veiksmai būtų laikomi neteisėtais pagal tarptautinę teisę.

Tačiau Vakarų šalys prieš šešerius metus palaikė Kosovo nepriklausomybę, kuriai nedavė sutikimo Serbijos vyriausybė ir prieštaravo Rusija. B.Obama mėgino argumentuoti, kad situacija Ukrainoje yra skirtinga, sakydamas, kad valstybių sienos neturėtų būti „perbraižomos nesitariant su demokratiniais lyderiais“.

JAV Atstovų Rūmai ketvirtadienį triuškinama balsų dauguma pritarė įstatymo projektui dėl 1 mlrd. JAV dolerių paskolų garantijų Ukrainai - tai pirmasis oficialus Amerikos įstatymų leidėjų žingsnis reaguojant į rimčiausią JAV ir Rusijos santykių krizę nuo Šaltojo karo laikų.

Už įstatymo projektą balsavo 385 Atstovų Rūmų nariai, „prieš“ pasisakė 23.

Analogišką teisės aktą Senatas turėtų apsvarstyti kitą savaitę. Jei jis bus priimtas, įstatymas bus nusiųstas į Baltuosius rūmus pasirašyti prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai).

Atstovų Rūmų ir Senato komitetai ketvirtadienį surengė svarstymus, kuriuose B.Obamos administracijos pareigūnai informavo apie situaciją Ukrainoje po Rusijos karinės invazijos į Krymo regioną.

Prieš asmenis, kurie atsakingi už Maskvos karinę intervenciją, B.Obama ketvirtadienį nurodė imtis sankcijų - įvesti vizų draudimą ir įšaldyti jų turtą. Tačiau respublikonai sakė, kad šių priemonių negana, ir tvirtino, jog neryžtinga B.Obamos užsienio politika padrąsino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Tenesio valstijai atstovaujantis senatorius Bobas Corkeris, kuris yra įtakingiausias respublikonas Užsienio reikalų komitete, sakė, kad B.Obamos administracija suklydo „galvodama, kad toks žmogus kaip V.Putinas reaguoja į nuoširdumą, žavesį ir į mėginimą užmegzti kontaktą“.

„Vienintelis dalykas, į kurį jis reaguoja, tai silpnumas, ir aš manau, kad jis per pastaruosius metus tai pamatė mūsų užsienio politikos pastangose“, - sakė senatorius.

Abejų Kongreso rūmų įstatymų leidėjai respublikonai, taip pat nemažai demokratų, ragino prezidentą padaryti daugiau.

Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitetas priėmė simbolinę rezoliuciją dėl Rusijos karinės intervencijos Kryme. Dokumente smerkiamas Rusijos įvykdytas Ukrainos suvereniteto pažeidimas bei raginama imtis sankcijų prieš Rusijos pareigūnus ir valstybines institucijas.

„Ši rezoliucija yra dalis pastangų suteikti pagalbą Ukrainai ir priversti Rusiją pajusti realias savo veiksmų pasekmes - dėl to dirba šis komitetas“, - pareiškime nurodė Kalifornijai atstovaujantis respublikonas Edas Royce'as, kuris yra Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.