Drauge su „Oskarų“ laureatais Milošu Formanu ir Jiri Menzeliu V.Chytilova priklausė buvusios Čekoslovakijos 7-ojo dešimtmečio „naujosios bangos“ judėjimui, kurį dėl totalitarizmo kritikos užsipuldavo tuometinis komunistinis režimas.
Architektūrą studijavusi V.Chytilova iš pradžių filmavimo aikštelėse tarškino filmavimo lenta, o vėliau tapo režisieriaus asistente. Dėmesį į save ji atkreipė trumpametražiais filmais 7-ojo dešimtmečio pradžioje.
1966 metais V.Chytilova pelnė pripažinimą vaidybiniu filmu „Ramunės“ („Sedmikrasky“) apie dvi keistus juokus krečiančias paaugles.
Komunistai šį filmą iškart uždraudė, bet po metų jis pelnė prestižinio Italijos Bergamo kino festivalio „Grand Prix“.
Socialine satyra, gyvenimo absurdiškumo valdant komunistams vaizdavimu garsėjusiai V.Chytilovai po 1968 metų sovietų invazijos į Čekoslovakiją keleriems metams buvo išvis uždrausta kurti filmus.
Maištingoji režisierė sugrįžo 1976 metais su filmu „Žaidimas su obuoliu“ („Hra o jablko“), kuriame pasakojama apie sudėtingus gydytojo ir slaugės santykius. Jis pelnė pagrindinį prizą Čikagos kino festivalyje.
