Nacionalinė gvardija bus pavaldi Vidaus reikalų ministerijai.
Ji padės reguliariajai 130 000 vyrų Ukrainos armijai.
Palyginimui: Rusijos karines pajėgas sudaro 845 000 karių.
Šis Aukščiausiosios Rados nutarimas buvo priimtas 262 balsais.
Numatoma, kad pajėgos padės apsaugoti Ukrainą nuo tolimesnio Rusijos pajėgų brovimosi po to, kai šio mėnesio pradžioje Kremliaus palaikomi kariai užėmė Krymo pusiasalį.
Sekmadienį Kryme planuojama surengti referendumą dėl perėjimo prie Kremliaus valdymo. Kijevo valdžia ir tarptautiniai lyderiai pasmerkė referendumą kaip neteisėtą ir užsipuolė Kremlių dėl tarptautinės teisės pažeidimo bandant prijungti regioną. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretorius Andrijus Parubijus sakė, kad Nacionalinė gvardija padės „užtikrinti valstybės saugumą, ginti sienas ir eliminuoti teroristines grupuotes“, kuriomis Kijevas paprastai vadina gerai ginkluotas brigadas, patruliuojančias Kryme kartu su Rusijos kariais.
Parlamentas kreipėsi į JT
Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį taip pat kreipėsi į Jungtines Tautas prašydama aptarti Rusijos pajėgų okupaciją Krymo pusiasalyje.
Dokumente pažymima, kad Ukraina pasilieka teisę prašyti atskirų JT narių pagalbos sprendžiant krizę Kryme.
Per debatus, kurie surengti prieš vyriausybės vadovo Arsenijaus Jaceniuko kreipimąsi į Saugumo Tarybą Niujorke, kai kurie Aukščiausiosios Rados nariai pasisakė už tai, kad į šalį būtų atsiųstos JT taikos palaikymo pajėgos.
Visgi vėliau priimtoje rezoliucijoje neminima konkrečiai tokia pagalbos forma.
Dokumento tekste niekur tiesiogiai nesikreipiama ir į JT Saugumo Tarybą.
Buvusio Ukrainos užsienio reikalų ministro Boriso Tarasiuko teigimu, prašyti šios institucijos pagalbos yra beprasmiška, nes Rusija vetuotų bet kokį ST sprendimą.
„Manau, kad kreipimasis į JT yra pagrįstas, nes gali būti sušaukta neeilinė Generalinės Asamblėjos sesija. Deja Saugumo Taryboje Rusija turi veto teisę“, - sakė B. Tarasiukas.
Kreipimąsi palaikė 250 iš 450-ties Rados narių. Nušalinto prezidento Viktoro Janukovyčiaus „Regionų partijos“ nariai ir komunistai nuo balsavimo susilaikė, argumentuodami, jog pirmiausia nori pamatyti sekmadienį Kryme rengiamo referendumo rezultatus.
Parlamente taip pat patvirtinta rezoliucija dėl Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą.
Dokumentu dabartinis Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas įpareigojamas „kiek įmanoma greičiau pasirašyti Ukrainos ir ES asociacijos susitarimą“.
Rusijos dalimi taptų per kelias savaites?
Po sekmadienio referendumo Krymas per kelias savaites gali tapti Rusijos dalimi. Tai duodamas interviu tvirtino Krymo parlamento pirmininkas Vladimiras Konstantinovas.
Referendumo Kryme, kur etniniai rusai sudaro apie 60 proc. gyventojų, rezultatai, kaip tikimasi, atvers kelią regiono prijungimui prie Rusijos.
Po referendumo Rusijos žemieji ir aukštieji parlamento rūmai surengs balsavimą dėl aneksijos patvirtinimo, o prezidentas Vladimiras Putinas tars galutinį žodį.
„Čia Kryme mes manome, kad šie trys veiksmai užtruks daugiausiai dvi savaites, o baigiantis šiam terminui mes turėsime Konstituciją. Tada nusiųsime ją Rusijos parlamento patvirtinimui“, - sakė V. Konstantinovas.
Krymo parlamentas antradienį paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos. Parlamento pranešime teigiama, kad, jeigu balsavimo rezultatai bus teigiami, šalis taps nepriklausoma ir nedelsiant Maskvai bus pateiktas prašymas dėl aneksijos.
V. Konstantinovas pridūrė, kad valdžia Kryme jau perėmė regiono Juodosios jūros naftos ir dujų telkinių kontrolę, ir pareiškė, kad Rusijos bendrovės, tarp jų milžinė „Gazprom“, turėtų dalyvauti išteklių gavybos operacijose.
„Šie telkiniai ir platformos pereis į Krymo respublikos valdžios rankas. Mes jau saugome juos. Tai yra mūsų telkiniai ir mes kovosime už juos“, - sakė parlamento pirmininkas.
V.Konstantinovas taip pat ketvirtadienį pareiškė, kad Krymas uždraus įvažiuoti į pusiasalį Ukrainos prezidento pareigas einančiam Aleksandrui Turčynovui, ministrui pirmininkui Arsenijui Jaceniukui bei kitiems asmenims, „kalbantiems nacistiniais lozungais“.
„Turi būti sudarytas sąrašas nepageidaujamų asmenų, kuriems bus draudžiama artimiausiu metu kirsti mūsų sieną ir įvažiuoti į Krymo teritoriją. Tai yra tie asmenys, kuriems tenka kaltė dėl veiksmų prieš policininkus ir „Berkut“ pajėgas, ir kurie propaguoja nacistinius lozungus, taip pat tie, kurie viešai jiems simpatizuoja“, - kalbėjo V. Konstantinovas.
Maskva pirmąkart pripažino okupaciją
Vienas aukšto rango Rusijos parlamento narys nurodė, jog šalies kariniai daliniai yra užėmę pozicijas Kryme dėl potencialios Kijevo pajėgų atakos grėsmės.
Šis pareiškimas yra pirmas aiškus Maskvos pripažinimas, kad jos pajėgos yra okupavusios Ukrainos regioną per karinę operaciją.
Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad uniformuoti asmenys, atvirai patruliuojantys Kryme ir aprūpinti modernia karine įranga bei ginklais, yra vietos savigynos brigados. Jis netgi tvirtino, kad uniformas tie kariai galėjo įsigyti parduotuvėse.
„Dabar ten esama karinių dalinių, kurie užima pozicijas tam atvejui, jeigu vyktų pasipriešinimas, ginkluota agresija, ginkluota ekspansija iš Kijevo“, – Valstybės Dūmos komiteto ryšiams su buvusiomis sovietinėmis respublikomis pirmininkas Leonidas Sluckis sakė trečiadienio vakarą, duodamas interviu radijui „Echo Moskvy“.
„Tai nėra didelio masto karinė operacija“, – pridūrė įstatymų leidėjas, dažnai pasisakantis Rusijos parlamento vardu apie padėtį Ukrainoje.
„Jeigu banditų grupuotės – neduok, Dieve, – įsiveržtų į pietryčių Ukrainą, ypač į Krymą, patys suprantat, kad tam būtų sunku iš karto pasipriešinti. Mes ne burtininkai.“
Pasak L.Sluckio, tų pajėgų gali prireikti, jeigu sekmadienį vyksiantis referendumas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos išprovokuotų ginkluotą intervenciją iš Kijevo.
Įstatymų leidėjas teigė, jog toks scenarijus yra tikėtinas.
„Taigi, tam atvejui kai kurie kariniai daliniai ten užima pozicijas, nes toks įsiveržimas, ypač dienomis, kai vyks referendumas, yra labai tikėtinas“, – aiškino jis.
Tačiau L.Sluckis pažymėjo, jog kariai imtųsi veiksmų tik prasidėjus ginkluotai Ukrainos pajėgų atakai.
„Noriu pabrėžti – kariai veiktų tik tuomet, jeigu kokie nors banditų daliniai pajudėtų iš Kijevo į Krymą lieti kraujo – jokiu kitu atveju. Manau, jeigu nebus tokių dalinių, nebus ir jokių operacijų“, – sakė L.Sluckis.
„Bet kokiu atveju karo nebus“, – pažymėjo įstatymų leidėjas.
Rusija intensyvina karines pratybas
Rusija ketvirtadienį taip pat pareiškė intensyvinanti tankų, artilerijos ir pėstininkų dalinių mokymus trijuose regionuose prie sienos su Ukraina, demonstruodama karinę galią tuo metu, kai tarp abiejų šalių tvyro didelė įtampa.
Apie šį žingsnį buvo paskelbta tuo metu, kai tūkstančiai oro desantininkų ketvirtadienį pradėjo pratybas netoli Ukrainos, o Maskvos pasiųsti kariai patruliuoja Ukrainai priklausančiame Krymo regione, kur sekmadienį vyks referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos. Ginkluotosios pajėgos „didina lauko pratybų intensyvumą“ sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime, kuriame informuojama, jog tie mokymai vykdomi su Ukraina besiribojančiuose Rostovo, Belgorodo ir Kursko regionuose, taip pat viename toliau esančiame regione.
„Šių veiksmų pagrindinis tikslas – visapusiškai patikrinti dalinių sąveiką vykdant mokomąsias kovines užduotis nepažįstamoje vietovėje ir neišbandytuose poligonuose“, – sakoma pranešime.
Kaip skelbiama, šios pratybos vyks iki kovo pabaigos, tačiau nenurodoma, kiek karių jose dalyvauja.
Rostovo regione ketvirtadienį prasidėjo atskiros oro desanto dalinių pratybos, kuriose dalyvauja 4000 parašiutininkų. Jos vyks iki kovo 14 dienos.
Rusijos valstybinės televizijos reportaže matėsi šimtai parašiutų, besileidžiančių ant žemės.
Gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas trečiadienį sakė, kad Maskva patenkino Ukrainos prašymą surengti žvalgomąjį skrydį virš pasienio regionų.
Rusija anksčiau taip pat surengė didelį iš anksto neskelbtą dalinių kovinės parengties patikrinimą Vakarų ir Centrinėje karinėse apygardose nuo vasario 26-osios iki kovo 4-osios. Tose pratybose, surengtose prezidento Vladimiro Putino įsakymu, dalyvavo tūkstančiai karių.
Kaltinimai iš Kijevo dėl invazijos grėsmės
Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją sutelkus daug karinių pajėgų prie abiejų šalių sienos ir teigė, kad toks žingsnis didina invazijos grėsmę, tačiau Maskva tai neigia.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus sakė žurnalistams Kijeve, kad Rusija pasienyje sutelkė daugiau nei 80 tūkst. karių, iki 270 tankų ir 140 karinių lėktuvų. Pasak jo, tokie žingsniai kelia „didelio masto invazijos iš skirtingų krypčių grėsmę“.
A.Parubijus pridūrė, kad Rusijos kariai yra prie pat Ukrainos sienos, o kai kurie – vos už 2–3 val. kelio nuo Kijevo.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas neigė, kad pajėgos telkiamos prie beveik 2 tūkst. kilometrų ilgio sienos su Ukraina.
Jis taip pat nurodė, kad Maskva priėmė antradienį Ukrainos pateiktą prašymą surengti žvalgomąjį skrydį virš Rusijos teritorijos.
A.Antonovas sakė, kad Rusija neprivalo leisti atlikti tokį skrydį, bet nusprendė suteikti leidimą, kad Ukraina pati įsitikintų, jog „Rusijos ginkluotosios pajėgos nevykdo jokios karinės veiklos netoli sienos su Ukraina, galinčios kelti grėsmę jos saugumui“.
Rusijos pajėgos perėmė faktinę kontrolę Ukrainos Krymo pusiasalyje, o Rusijos parlamentas suteikė prezidentui Vladimirui Putinui leidimą naudoti kariuomenę, kad apgintų rusakalbius kaimyninėje šalyje.
Prorusiška Krymo vietos vyriausybė sekmadienį organizuoja referendumą, kuriame gyventojams bus pateiktas klausimas, ar jie nori, kad jų regionas taptų Rusijos dalimi. Tačiau Ukrainos vyriausybė ir Vakarų šalys pareiškė, kad toks referendumas bus neteisėtas ir perspėjo Rusiją nemėginti aneksuoti Krymo.
A.Parubijus sakė, kad Rusijos pajėgos gali mėginti užimti vyriausybinius pastatus Ukrainos rytiniuose regionuose ir pareikalauti ten surengti panašų separatistinį referendumą. Jis tvirtino, kad tokiems mėginimams kelią užkirto Ukrainos teisėsaugos veiksmai.
Pasak A.Parubijaus, Ukrainos pareigūnai neįleido į šalį apie 3,7 tūkst. Rusijos piliečių, kurie, kaip įtariama, galėjo mėginti vykdyti ekstremizmą ir diversijas šalyje.
Krymas, kuriame įsikūrusi Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė, tapo įtampos židiniu po to, kai Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo iš šalies po tris mėnesius vykusių protestų.
A.Parubijus sakė, kad 399 žmonės jau yra užregistruoti kaip pabėgėliai iš Krymo.
V.Putinas ketvirtadienį savo ruožtu pareiškė, kad Rusija neturėtų būti kaltinama dėl krizės Ukrainai priklausančiame Krymo regione.
Per susitikimą su parolimpinėmis delegacijomis Juodosios jūros kurorte Sočyje V.Putinas padėkojo pareigūnams, kad jie neleido painioti sporto su politika Rusijos organizuotoje žiemos parolimpiadoje.
„Noriu patikinti, kad Rusija nebuvo iniciatorė tų aplinkybių, su kuriomis šiandien susiduriame“, – taip pat pabrėžė V.Putinas.
NATO stebi Ukrainą
NATO trečiadienį pasiuntė du žvalgybos lėktuvus stebėti Ukrainos oro erdvės ir laivų judėjimo Juodojoje jūroje, Rusijai stiprinant savo karinį kontingentą Kryme.
NATO būstinės atstovas pulkininkas leitenantas Jay Janzenas sakė, kad vienas iš Anglijoje laikomų lėktuvų „Boeing E-3 Sentry“ stebės Rusijos orlaivių ir laivų judėjimą skraidydamas virš Lenkijos teritorijos, o kitas, laikomas Vokietijoje, skraidys virš Rumunijos.
Lenkija ir Rumunija yra NATO narės, turinčios sienas su Ukraina, o Rumunijos Juodosios jūros pakrantė yra tik už maždaug 220 kilometrų nuo Krymo pusiasalio.
Trečiadienį Pentagono atstovas pulkininkas Steve'as Warrenas sakė, kad JAV pasiuntė į Lenkiją dar 12 naikintuvų F-16, kurie papildė ten dislokuojamas NATO oro pajėgas.
Pasak jo, tų naikintuvų išskridimo data dar nenustatyta – jie bus laikomi Lenkijoje „iki tolesnio pranešimo“.
Atidėjo stojimą į organizaciją
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ketvirtadienį paskelbė atidėjusi Rusijos Federacijos stojimą į šį 34 nares turintį bloką.
EBPO, kuri yra svarbus pažangių demokratijų politikos forumas, nurodė atidėjusi veiksmus, susijusius su Rusijos stojimo procesu, tokį pageidavimą išreiškus organizacijos narėms.
