Pagal išankstinius pranešimus, pagrindinis klausimas, apie kurį bus kalbama „tiesioginėje linijoje“, bus Krymas. Ketvirtadienio rytą V.Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pranešė, kad sulaukta jau apie 2 mln. klausimų. Dauguma klausimų, anot pranešėjos, ne klausimai, o tiesiog padėkos už Krymą.
V.Putinas iš studijos verslo centre "Gostijnyj dvor" kreipėsi 12 val. Maskvos (11 val. Lietuvos) laiku. Pirmą kartą „tiesioginių linijų" istorijoje jose dalyvauja ir Krymo atstovai.
Tiesioginę transliaciją galite žiūrėti čia.
Pirmasis klausimas - kaip V.Putinas vertina tai, kas vyksta rytų Ukrainoje. V.Putinas pasiūlė prisiminti, kas vyko Ukrainoje prieš tai, priminė, kad V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį, ir dėl to įvyko antikonstitucinis perversmas. „Kažkam tai patiko, kažkam ne. Pietryčių Ukrainoje žmonės sunerimo dėl savo teisių. Ypač rusakalbių, kuriems šiose teritorijos yra gimtosios", - aiškino V.Putinas.
Žmonės buvo nepatenkinti Kijevo atsiųstais oligarchais, iškėlė savo lyderius. „Taip išėjo, kad prieš liaudį pasiuntė tankus, - aiškino V.Putinas. - Tikiuosi, pavyks suvokti, į kokią prarają ritasi dabartinė Ukrainos valdžia." Pasak jo, reikia kalbėti su žmonėmis, su tikrais jų atstovais, ne statytiniais, suprasti, ko jie nori.
Rusija aiškina, kad turi būti ne parodomasis dialogas su valdžia, o su liaudies atstovais.
Kad Ukrainoje veikia Rusijos padaliniai, V.Putinas neigia. „Skiedalai visa tai", - pareiškė jis. Žalieji žmogeliukai, pasak jo, yra vietos gyventojai.
„Rusija niekada neplanavo jokių karinių veiksmų Kryme", - sakė V.Putinas. Sako, kad tikėjosi, jog rusakalbiai galės ten gyventi komfortiškomis sąlygomis. Bet kai situacija pasirodė kitokia - „susimąstėme, ką mums daryti". Pasak V.Putino, jo poziciją dėl Krymo palaikė visi. Ir viskas buvo įvykdyta nepriekaištingai, greitai.
Viskas Kryme vyko ekspromtu, be ilgų planavimo, bet buvo vykdoma ypač profesionaliai, aiškina Rusijos prezidentas. „Iki paskutinės dienos aš savo kalboje, kurią pasakiau Kremliuje, neįrašiau paskutinės frazės. Kai tapo aiškūs Krymo referendumo rezultatai, tapo aišku, kad tokiomis sąlygomis kitaip pasielgti tiesiog neįmanoma", - sakė V.Putinas.
Krymas
Iš Krymo, Sevastopolio nuskambėjo pirmasis klausimas - kas laukia Juodosios jūros laivyno. „Mes turėjome susitarimus su Ukraina dėl laivyno atnaujinimo, bet viskas vyko vangiai. Šiandien, manau, tokių problemų nebus", - sakė V.Putinas ir žadėjo aprūpinti laivyną iš Novorosijsko. Rusija jau pateikė užsakymų dėl Krymo laivyno už 5 mlrd. rublių. „Sevastopolis - tai Rusijos karinės jūrų šlovės miestas, tuo mes ir vadovausimės", - pasakė V.Putinas.
Kita Sevastopolio gyventoja pasakojo, kad jos seserys gyvena Ukrainoje. „Mes nesuprantame vienos kitų daugeliu klausimų. Ką daryti, kad neliktume priešais?" - klausė moteris. V.Putinas pažėrė psichologinį pamoralizavimą apie meilę - jeigu vieni kitus mylim ir gerbiam, viskas bus gerai. „Jeigu vieni kitus gerbiam, turime pripažinti kitų teisę į savo pasirinkimą. Rusija visada buvo šalia Ukrainos, šalia ir liks", - pasakė Rusijos prezidentas.
Kai dar vienas krymietis pasakė, kad dabar gali didžiuodamasis vadinti save rusu, aplink stovintys palydėjo jo žodžius plojimais ir šūksniais „Ačiū".
Kelti pensijas Krymo pensininkams V.Putinas žadėjo laipsniškai iki liepos. Taip pat materialinę gerovę pajus ir Krymo biudžetininkai, ir kariškiai.
Aštri tema - Krymo jaunos mamos, kurioms Ukrainos valdžia garantavo dideles socialines išmokas, o Rusija motinystę remia itin kukliai. V.Putinas pažadėjo, kad Kryme gyventojai nepraras Ukrainoje turėtų lengvatų, nepaisant to, kad Rusijoje tokių lengvatų nėra.
Dar vienas klausimas - apie laisvosios ekonominės zonos sukūrimą bei pramonės vystymą Kryme. V.Putinas žada kelti Krymo ekonomiką visų pirma per laivų remontą ir statybą, skirti papildomų investicijų ir žemės ūkiui. Bus sprendžiamas ir vandens tiekimo klausimas, ir sanitarijos klausimai.
V.Putinas paaiškino, kaip tokiomis prastomis sąlygomis iki šiol Kryme ilsėdavosi žmonės. „Ai, vis tiek šachtininkai ilsėdavosi, išgeria stiklinę ir - į pliažą. Su Rusijos poilsiautojais taip elgtis negalima", - aiškino V.Putinas.
Žalieji žmogeliukai
Kas buvo mandagieji žmonės, žalieji žmogeliukai? Antrą kartą apie juos paklaustas, V.Putinas jau neneigė, kad Kryme veikė Rusijos kariškiai.
„Už Krymo savigynos būrių nugarų, žinoma, ėjo mūsų kariškiai", - pripažino Rusijos prezidentas. Pasak jo, jie veikė labai korektiškai, bet ryžtingai ir profesionaliai.
„Mes turėjome imtis būtinų priemonių, kad padėtume žmonėms laisvai išreikšti savo valią, kad nebūtų tankų ir apsiginklavusių nacionalistų", - aiškino V.Putinas.
V.Putinas pripažino, kad Rusijos atstovų buvo Kryme, nes be jų nebūtų buvę įmanoma surengti referendumo. „Reikėjo apsaugoti, kad nebūtų įmanoma panaudoti ginklus prieš piliečius", - Rusijos pajėgų buvimą teisino V.Putinas.
V.Janukovyčius - bailys
Į studiją atvyko vadinamųjų Krymo savigynos atstovų. Krymo „Berkut" vadas pasakojo, kad dirbo Kijeve per Maidano įvykius. „Mus degino, mėtė akmenis, šaudė. Dešimtys karių žuvo, šimtai sužeisti. Jūs seniai bendraujate - ar V.Janukovyčius seniai buvo toks silpnas ir išdavikas?"
Pasak V.Putino, V.Janukovyčių prislėgė jo „kepurė", t.y. pareigos. Tuo pačiu Rusijos vadovas negailėjo pagyrų „Berkutui". „Bet tai, kaip dabar elgiamasi su jūsų kolegomis Kijeve, tai atsisuks prieš Ukrainos valdžią", - netiesiogiai pagrasino.
V.Putinas neigia, kad V.Janukovyčius pabėgo - jis tik išvažiavo, o tada opozicija užėmė valdžią.
„Jis sutiko su išankstiniais rinkimais, manau, būtų sutikęs su bet kuo, ir su išankstiniais prezidento rinkimais. Bet ne, jie nuėjo toliau, įvykdė valstybinį perversmą klasikine prasme.
Kaip būčiau elgęsis aš? Mano pirmoji darbo vieta buvo KGB, ten mane mokė absoliutaus atsidavimo savo valstybei", - pabrėžė V.Putinas.
Rusija ir Kinija
Ar dabartinėje situacijoje įmanomas Rusijos suartėjimas su Kinija? „Santykiai su Kinija - beprecedentiškai aukštame pasitikėjimo lygmenyje", - sakė V.Putinas.
„Mes - natūralūs kaimynai ir natūralūs sąjungininkai. Nemanau, kad galima kalbėti apie karinius-politinius sąjungininkus, blokų sistema apskritai atgyvenusi, - sakė V.Putinas. - Prieš ką nukreiptas NATO, į kur jis plečiasi?"
Kinija palaipsniui tampa vis svarbesne ekonomine Rusijos partnere, ji neabejotinai taps ekonomikos lydere. „Rusijos ir Kinijos santykiai esmingai darys įtaką pasaulio politinei architektūrai", - pareiškė Rusijos prezidentas.
Propaganda mokyklose
Iškeltas klausimas apie ideologinį auklėjimą mokyklose, ką padaryti, kad tarp jaunimo vėl taptų „madinga mylėti Tėvynę".
„Tai gal jūsų aplinkoje nemadinga, - atšovė V.Putinas. - Žiūrėkite, kaip Kryme - pasirodo, patriotizmas yra neatskiriama mūsų tautos esmė".
Tačiau V.Putinas sutiko, kad būtų galima peržiūrėti normatyvinę ir teisinę bazę, ir koreguoti mokymo programas.
Pietryčių Ukraina - Novorusija
„Bet kuriuo atveju, jūs laimėtojas. Kas laimėjo karą, tas gali jį užbaigti. Ukrainoje žmonės kankinasi nuo karo tarp savų. Europa ilsisi - pagrindinis dialogas vyksta tarp Rusijos ir JAV. JAV skiria pinigus, kad įvyktų rinkimai, Rusija pirma nori referendumo. Jeigu nepavyks susitarti - niekam nebus gerai", - samprotavo moteris studijoje. Ar gali Rusija pasiūlyti kompromisinį variantą?
„Kompromisas turi būti rastas pačios Ukrainos viduje, - pasakė V.Putinas. - Tik tai mes galime palaikyti ir tai lydėti".
Esminis klausimas - kaip užtikrinti rusakalbių teises pietų ir rytų Ukrainoje, aiškino V.Putinas. Tie regionai, pasak jo, yra „Novorusija". Pagrįsdamas savo teiginį jis pateikė ir „istorijos pamokėlę".
„Krymo nacionalinė sudėtis skiriasi nuo pietryčių Ukrainos. Maždaug 50/50 proc. Sprendimas prisijungti Krymą priimtas tik po referendumo rezultato. Mes siekiame užtikrinti, kad pietryčių Ukrainoje gyventojai galėtų išreikšti savo valią“, - sakė V.Putinas ir pridūrė, kad labai tikisi, jog neprireiks Ukrainos prezidento V.Janukovyčiaus jam suteikta teise įvesti į Ukrainą Rusijos ginkluotąsias pajėgas.
Padniestrėje V.Putinas taip pat sako pasirūpinsiantis, kad gyventojai galėtų išreikšti savo nuomonę.
„Rusija neprijungė Krymo jėga - ji tik sudarė sąlygas gyventojams išreikšti valią referendume", - sakė V.Putnas. Bet jėgos elementas tarptautiniuose santykiuose visada buvo ir bus.
„Kai atsiranda jėgos balansas, atsiranda ir noras derėtis", - mokė V.Putinas.
Kaip Rusijai įrodyti, kad Ukrainos pasienyje nėra sutelktos pulti pasiruošusios armijos, ar galima pakviesti ten apsilankyti visus norinčius?
Pasak V.Putino, nuolat norima kiršinti Ukrainą su Rusija, nors visada Rusija ir Ukraina buvo viena tauta. „Bet taip nutiko, kad dabar gyvename skirtingose valstybėse", - apgailestavo jis.
Nacionalizmas Ukrainos vakaruose
Sergejus Lukjanenka - rašytojas, rusų nacionalistas, klausia: „23 metus Ukraina buvo priešinama Rusijai, netgi šūkis buvo, kad Ukraina - ne Rusija. Siaubingiausia, kad mūsų, rusų balsas negirdimas nei Vakaruose, nei vakarų Ukrainoje. Ar galim priversti Vakarus mus išgirsti?"
„Negaliu sutikti, kad Ukraina - prakeikta žemė. Ukraina - daug iškentėjusi žemė, sudėtinga bendruomenė. Nacizmas iškyla vakarų Ukrainoje, o šitos dalys buvo Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, ir niekada nebuvo pilnateisiais piliečiais tose šalyse. Kad jie buvo antrarūšiai žmonės, dabar užsimiršo, bet likę pasąmonėje. Iš čia - nacionalizmas", - įsitikinęs V.Putinas.
Jie sovietmečiu buvo sujungti su rytų ukrainiečiais. Reikia padėti jiems suprasti vieniems kitus, mano V.Putinas. „Gero kaimyno, artimiausio giminaičio vaidmuo" čia yra svarbus.
Ar Rusija pripažins Ukrainos prezidento rinkimų rezultatus?
V.Putinas nepripažįsta dabartinės valdžios legitimumo, bet sako, kad bendrauja su visais.
Prezidento rinkimų kampanija, pasak jo, vyksta nepriimtinu būdu, ir jeigu taip vyks toliau, Rusija nepripažins jų rezultatų. Jeigu kandidatai iš Rytų bus toliau mušami, apliejami rašalu.
„Jeigu jie nori, kad rinkimai būtų teisėti, reikia konstituciją pakeisti, nes V.Janukovyčius yra gyvas", - sako V.Putinas.
Dabartinio rinkimų lyderio Porošenkos verslo dalis - Rusijoje, J.Tymošenko pasirašinėjo sutartis su Rusija, su ja anksčiau buvo geri dalykiniai santykiai. "Mes suprantam, kokie tai žmonės, ir dirbsim su visais", - sako V.Putinas.
Kviesti rytų Ukrainos „vietinius" sudėti ginklus V.Putinas neketina - pirmiausiai reikia išgirsti jų nuomonę, ir atitraukti Ukrainos armiją, mano V.Putinas.
Kur Rusija sustos?
Turim atsižvelgti į realijas. Reikia blaiviai vertinti situaciją. Mums kažkada žadėjo, kad po Vokietijos suvienijomo nebus NATO plėtros į rytus, bet po to vyko jo plėtra, ir Baltijos šalių sąskaita.
„Kam jūs tai darote, manote, kad juos kažkas užpuls? Pakaktų sudaryti draugystės sutartį. Mums sako - tai jūsų neliečia", - sako V.Putinas.
„Tai verčia mus imtis atsakomųjų veiksmų", - sako Rusijos prezidentas. Jis pripažino, kad jo elgesys Kryme iš dalies buvo susijęs ir su tuo. Kad NATO laivų neatsirastų Rusijos karinės šlovės mieste Sevastopolyje ir jie nepastatytų ten savo raketų.
„Bijoti nieko nereikia, bet mes visada atsižvelgsim į šitas aplinkybes ir atitinkamai reaguoti", - sakė jis. NATO priešraketiniai skydai, pasak jo, ne gynybiniai, o puolamieji. Rusija netiki pasakymais, kad tie skydai - ne prieš Rusiją, JAV netgi nenori pasirašyti dokumentų, patvirtinančių, kad tai ne prieš Rusiją.
„Mes būsime kantrūs, bet bet kuriuo atveju padarysim viską, kad garantuotume rusų tautos saugumą", - pasakė V.Putinas.
Krymas - ne per sunki našta?
Pergalės kaina, išlaidos - gana didelės, Kryme reikia investicijų infrastruktūrai, pensijoms, biudžeto sferai. Rusijos pensijų fonde - 6 trln. rublių, vien pensijos - 4,5 trln.
Krymui pensijoms reikia 28 mlrd. - tai palyginti mažai. V.Putinas tikina, kad Rusija atras resursų finansuoti Krymui.
Rusijoje mokytojai skundžiasi, kad bus 20 proc. sumažinti atlyginimai dėl Krymo prijungimo. V.Putinas neigia ir sako, kad patikrins tokius pranešimus. Esą, Rusijos biudžeto programos nebus sumažintos, Krymas bus finansuojamas iš rezervinių fondų.
Pensininkai taip pat skundžiasi, kad jų pensijos nebus indeksuojamos, kiek žadėta, ir mano, kad tai dėl Krymo. V.Putinas aiškina, kad tai dėl infliacijos.
Nafta ir dujos
Kaip pensijoms atsilieps, jeigu Vakarai atsisakys Rusijos dujų? V.Putinas pripažįsta, kad naftos ir dujų pajamos sudaro esminę Rusijos biudžeto dalį. Bet gerokai svarbesnė dalis čia nafta, ne dujos. Nafta parduodama pasaulinėse rinkose.
V.Putinas mano, kad sukliudyti Rusijos naftos verslui sumažindama naftos kainas galėtų tik Saudo Arabija. Bet jai pačiai būtų nuo to blogai, ir su šia šalimi, pasak Rusijos prezidento, santykiai geri, ir jis nemano, kad „draugai iš Saudo Arabijos" imsis kenkti, pakenkdami patys sau.
Dujas Rusija tiekia daugiausiai Europos šalims. V.Putinas nemano, kad Europa sugebėtų išsiversti be rusiškų dujų. „Pakenkiant sau, per kraują - galima, bet negaliu to įsivaizduoti", - sako Rusijos prezidentas.
Didžiausia problema - dujų tranzitas per Ukrainą, bet V.Putinas tikisi susitarti.
Aliaska ir totoriai
Viena moteris pasiteiravo, ar Rusija iš JAV atims Aliaską. Į tai V.Putinas atsakė juoku. Esą kam Rusijai reikalinga Aliaska, kurioje šalta.
Ar žinote, kad Aliaską vadina „Ice Cream?" - juokauja vedėjas.
V.Putinas priminė Aliaskos pardavimą JAV. Rusija, pasak jo - šiaurinė šalis. O Aliaska... Tuo nepatogi diskusija ir nutrūko.
Buvo pereita prie totorių klausimo.
Jakaterina II išleido įsakymą, kad Krymo totoriai Rusijoje bus priimami kaip pilnateisiai piliečiai. Kad bus gerbiamos jų teisės ir religija.
V.Putinui Jekaterinos politika atrodo labai teisinga ir išmintinga, tokios jis ketina laikytis ir pats.
Po to buvo pereita į specifinių atskiriems Rusijos regionams, pavyzdžiui, nukentėjusiems nuo potvynių, rūpinčių klausimų, taip pat socialinių, sveikatos apsaugos problemų.
Rusija tarptautinėse organizacijose
Ukrainos įvykių kontekste Rusija išmetama iš įvairių tarptautinių organizacijų. Ką daryti, kaip reaguoti? Galbūt patiems išstoti, nebemokėti narystės mokesčių?
„Mes susiduriame, kad nesupranta mūsų pozicijos, nenorima jos suprasti. Mes ir nereikalausime, kad mus priimtų, nesiimsime jokių demaršų. Apskritai saviizoliacija taip pat neužsiimsime", - atsakė V.Putinas.
„Kad ir kaip myliu armiją, žemės ūkis svarbiau už patrankas", - pasakė Rusijos prezidentas, kalbant apie brangstančią Rusijoje duoną ekonominių Vakarų sankcijų kontekste.
Kodėl Rusija tiekia dujas įsiskolinusiai Ukrainai, o savo gyventojams, nesumokėjusiems, atjungia? - klausia gyventojai. V.Putinas aiškina, kad reikia žiūrėti į konkrečią situaciją, kaip gyvena konkrečios šeimos.
Su Ukraina 2009 m. buvo sudaryta sutartis dėl dujų, ir iki šiol Ukraina už jas mokėjo pagal sutartas sumažintas kainas. Bet nuo kovo nebemoka nieko. Dar mėnesį Rusija žada palaukti.
Rusija tarptautinėje politikoje
V.Putino kalba prieš Krymo prisijungimą buvo neįprasto formato. Jis kreipėsi į kitų šalių tautas, o ne vyriausybes.
„Daugelis tų šalių savanoriškai atsisakė suvereniteto - tai blokų politikos pasekmė. Žmonės net bijo kalbėti, nes galvoja, kad jų pasiklauso amerikiečių žvalgyba. Mūsų pozicija - absoliučiai skaidri ir garbinga. Svarbu, kad ji pasiektų žmones", - sakė V.Putinas.
Iš studijos Berlyne kalbėjo Valdajaus klubo grupės „intelektualai". V.Putinas jiems pabrėžė, kad Rusijos vertybės yra europietiškos. Jis neatsiriboja nuo Europos.
Kaip Rusijai atstatyti prarastą JAV pasitikėjimą? „Manau, čia nėra mūsų kaltės. Dvigubų standartų taikymas mus visada nuvilia. JAV veikia taip Afganistane, Irake ir kitose šalyse, o Rusijai ginti savo interesų - negalima. Nėra jokios logikos tokioje pozicijoje. Norint padidinti pasitikėjimą, reikia daugiau dėmesio skirti tarptautinei teisei", - sakė V.Putinas.
Bet jis pabrėžė, kad Rusija suinteresuota palaikyti gerus santykius su JAV.
E.Snowdeno klausimas
Klausimą V.Putinui uždavė netgi JAV slaptųjų tarnybų duomenų nutekintojas Edwardas Snowdenas. Ar Rusija užsiima sekimu internete, ir ar V.Putinas pateisina masinę kontrolę? - domino E.Snowdeną.
„Aš ir pats - buvęs žvalgybos agentas", - pasigyrė V.Putinas ir sakė, kad specialių priemonių naudojamas yra pateisinamas, bet su teismo leidimu dėl konkretaus žmogaus. Masinio sekimo, esą, taikyti negalima.
„Mes niekada to neleisime. Ir pinigų tam neturime tiek, kiek JAV", - pasiguodė.
Kada šalis pamatys pirmąją ledi?
„Žinote, pirma reikia išleisti už vyro savo buvusią žmoną Liudmilą", - atsakė V.Putinas.
Mėgstamiausias V.Putino filmas, pasirodo, apie Vasilijų Čiapajevą.
Ar vėl bus geležinė uždanga? V.Putinas žada savo šalies nuo nieko neslėpti.
Trukmė vis ilgėdavo
Tradicinės „tiesioginės linijos“ atsirado dar per pirmąją V.Putino prezidento kadenciją. Pirmoji įvyko 2001 m. gruodžio 24 d., o paskutinioji – 2013 m. balandžio 25 d. Dabartinė – jau 12-oji.
Užduoti klausimus V.Putinui galėjo ne tik į studiją pakviesti svečiai, bet ir piliečiai per televizijos tiltus iš įvairių Rusijos miestų bei kaimų. Taip pat gyventojai klausimus galėjo užduoti internetu, telefonu, trumpąja žinute.
Kiekvienais metais V.Putinas nors ir po minutę, bet ilgindavo „linijų“ trukmę. 2001 m. transliacija truko 2,5 valandos, o 2013 m. - jau 4 valandas 47 minutes.
Tačiau pastaroji „tiesioginė linija“ buvo trumpesnė už buvusią prieš tai - truko „tik“ 4 valandas.