Mirusį generolą ketinama laidoti Varšuvos Powazki
karinėse kapinėse, kur amžinojo poilsio atgulė gausybė 1920 m.
Varšuvos mūšio aukų, žuvusiųjų 1939 m. per nacistinės Vokietijos
invaziją ir 1944 m. Varšuvos sukilimo dalyvių. Lenkijos prezidentas
Bronislawas Komorowskis paskelbė, jog W.Jaruzelsio laidotuvės bus rengiamos penktadienį, tačiau
nacionalinis gedulas dėl to skelbiamas nebus. Tuo pasipiktino buvęs
W.Jaruzelskio kolega ir Lenkijos „Demokratinio kairiųjų aljanso“
lyderis Leszekas Milleris.
Mirusiam generolui simpatizuojantys piliečiai tvirtina, jog W.Jaruzelskis turi būti laidojamas pagal visas karines tradicijas, įskaitant išrikiuotą garbės sargybą. Oponentai atkerta, jog
velionis nenusipelnė vietos prestižinėse kapinėse, nes „yra tautos
išdavikas, kurio rankos suteptos krauju“.
Sekmadienį miręs 91 m. komunistinės Lenkijos generolas 1981 m.
visoje šalyje įvedė karo padėtį, bandydamas nuslopinti opozicinį
„Solidarumo“ judėjimą. Per 18 mėnesių trukusias represijas
tūkstančiai politinių aktyvistų buvo suimti, mažiausiai 100 asmenų
neteko gyvybės. Nuo 1981 iki 1985 m. W.Jaruzelskis buvo Lenkijos
premjeru, vėliau iki pat komunistinės sistemos žlugimo 1990 m. buvo
faktinis šalies vadovas.
Už savo vaidmenį gniuždant „Solidarumą“ W.Jaruzelskis buvo
teisiamas, tačiau bausmės generolui pavyko išvengti dėl pernelyg
trapios jo sveikatos ir vėžio. Pats generolas tvirtino, jog karo
padėties paskelbimas leido išvengti sovietų invazijos į Lenkiją,
kaip kad 1956 m. įvyko Vengrijoje, o 1968 m. - Čekoslovakijoje.