NATO ir Rusijos požiūriai į krizę Ukrainoje skiriasi

„Galiu pasakyti, kad buvo labai nuoširdžiai pasikeista nuomonėmis“, – sakė Aljanso atstovė Oana Luganescu po NATO ir Rusijos tarybos, kurią sudaro 28 Aljanso narių ir Rusijos ambasadoriai, susitikimo.

Susitikimas aiškiai parodė, kad „požiūriai į šią krizę, jos kilmę, dabartinius įvykius ir tai, kaip ji turi būti sprendžiama, iš pagrindų skiriasi“, – sakė atstovė.

Nors būta vilties, jog susitikimas, kuris yra pirmasis po kovą Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, gali padėti sumažinti įtampą rajone, Rusijai pradėjus atitraukti savo kariuomenę nuo Ukrainos pasienio ir pajudėjus jos deryboms su Ukraina dėl dujų tiekimo.

NATO narės „pakartotinai išsakė savo labai tvirtą ir aiškią poziciją dėl nelegalaus ir neteisingo Krymo aneksavimo“, sakė O.Lugescu.

„Jos aiškiai parodė, kad to nepripažins, o rinkimus Ukrainoje jie pavadino aiškiu balsavimu už Ukrainos vienybę ir paragino Rusiją pradėti konstruktyviai bendradarbiauti su naujai išrinktu prezidentu“, - kalbėjo atstovė.

Savo ruožtu Ukrainos teisingumo ministerija šaliai padarytą žalą, Krymui patekus į Rusijos Federacijos sudėtį, vertina daugiau kaip trilijonu grivinų, pareiškė ministerijos vadovas Pavlo Petrenka.

„Šiandien nuostolių suma sudaro 1 trilijoną 80 milijardų grivinų. Apribojus teisę naudotis objektais, turtu ir naudingomis iškasenomis, ši suma toliau augs“, - sakė jis per spaudos konferenciją pirmadienį Kijeve.

P.Petrenka dar pažymėjo, kad Teisingumo misterija pasiūlė prokuratūrai areštuoti Rusijos bendrovių Ukrainoje ir užsienyje turtą ir aktyvus minėtų nuostolių kompensavimui.

Ministras neminėjo, kurių Rusijos bendrovių turtą reikėtų areštuoti, sakydamas, kad tai tyrimo paslaptis. Tačiau jis pridūrė, kad Ukrainos įstatymuose tokiems atvejams numatyta turto konfiskavimo procedūra.

NATO taip pat paragino Rusiją „gerbti savo tarptautinius įsipareigojimus, sustabdyti sieną kertantį ginklų srautą ir sustabdyti paramą ginkluotiems separatistams Ukrainoje“, – pridūrė ji.

Rusijos kariuomenės atitraukimas turi būti „visiškas ir įrodomas“, kalbėjo atstovė.

Koks buvo Rusijos ambasadoriaus prie NATO Aleksandro Gruško atsakymas į šiuos reikalavimus, O.Lungescu nenurodė.

Ukrainos krizės tema bus pagrindinė per NATO gynybos ministrų susitikimus Briuselyje antradienį ir trečiadienį – prieš pat Didžiojo septyneto (G-7) lyderių susitikimą vėliau šią savaitę, taip pat Briuselyje, kur tai bus svarstoma aukščiausiu politiniu lygiu.

Gynybos ministrai pirmiausia aptars, kokią įtaką Rusijos veiksmai Ukrainoje turi saugumui ilgesniu laikotarpiu ir kokių veiksmų turėtų imtis į tai atsakydamos NATO narės.

„Tai (bus) esminiai sprendimai“, – sakė vienas aukštųjų NATO pareigūnų; jie bus pateikti NATO šalių lyderiams per viršūnių susitikimą rugsėjį Didžiojoje Britanijose.

Šio pirmadienio susitikimas, surengtas paprašius Rusijos ambasadoriui, gali būti ženklas, jog Maskva pasirengusi kompromisui.

Po Krymo aneksijos NATO laikinai nutraukė visą praktinį bendradarbiavimą su Rusija, išskyrus šį susitikimą, nes labai svarbu diplomatinį kanalą palaikyti atvirą.