Jungtinės Valstijos prieš šias metines pareikalavo paleisti
dešimtis pastaruoju metu sulaikytų žmonių, o pusiau autonominis
Honkongo miestas rengėsi metinei atminimo ceremonijai su
žvakutėmis, kurioje šiais metais, kaip tikimasi, dalyvaus 200
tūkst. žmonių.
Sostinėje buvo dislokuota tūkstančiai policininkų ir saugumo
pajėgų narių, kurių kai kurie yra ginkluoti automatais. Tiananmeno
aikštėje ir aplink ją trečiadienį matyti daug policijos
sunkvežimių, taip pat matėsi ugniagesių mašinos ir greitosios
pagalbos automobiliai.
Kai kurie saugumo pareigūnai šalia turėjo parengtus gesintuvus.
Saugumas pastaruoju metu buvo sustiprintas taip pat ir dėl virtinės
išpuolių, dėl kurių valdžia kaltina separatistus iš šalies
vakaruose esančio Sindziango regiono.
Turistai ir prekiautojai vaikštinėjo po didžiulę aikštę
Pekino širdyje, bet uniformuoti ir civiliais drabužiais vilkintys
pareigūnai stovėjo kiekviename kampe ir tikrino praeivių asmens
dokumentus.
Šimtai neginkluotų civilių gyventojų, kai kuriais duomenimis
– daugiau kaip tūkstantis, žuvo per tuos 1989 metų birželio 3-4
dienų įvykius, kai kareiviai užgniaužė mėnesius trukusius
taikius protestus, kurių dalyviai, studentai, reikalavo ekonominį
Kinijos atsivėrimą atitinkančių politinių reformų.
Nuo to laiko Kinija labai stengiasi ištrinti iš visuomenės
atminties tuos įvykius ir cenzūruoja bet kokius incidento
paminėjimus socialiniuose tinkluose, o pastarosiomis savaitėmis
sulaikė dešimtis aktyvistų, teisininkų, menininkų ir kitų
žmonių.
Metinių išvakarėse Vašingtonas dar kartą paragino Pekiną
suteikti didesnes politines laisves, be to, paragino paleisti
sulaikytuosius.
„Mes labai aiškiai paraginome Kinijos valdžią paleisti visus
aktyvistus, žurnalistus ir teisininkus, kurie buvo sulaikyti prieš
25-ąsias metines“, – žurnalistams sakė JAV valstybės
departamento atstovė Marie Harf.
„Manau, kad atėjo laikas duoti truputį daugiau erdvės diskusijai jų pačių šalyje, ypač tokio pobūdžio metinių laikotarpiu“, – pridūrė ji.
Užsienio naujienų organizacijas Pekine policija ir Užsienio
reikalų ministerija perspėjo nerengti jokių žinių ryšium su
šiomis metinėmis ir pagrasino, kad priešingu atveju jos sulauks
„rimtų pasekmių“, įskaitant galimą jų darbuotojų vizų
panaikinimą.
Per vieną incidentą, apie kurį pirmadienį pranešė Kinijos
užsienio korespondentų klubas, policija šešioms valandoms buvo
sulaikiusi prancūzų televizijos komandą, kuri bandė imti interviu
iš praeivių vienoje Pekino centro gatvėje.
Televizininkai bandė parodyti žmonėms garsiąją „Tankų
žmogaus“ nuotrauką, darytą per tuos įvykius, kai vienas vyras
išėjo priešais tankų koloną ir ją kuriam laikui sustabdė.
1989 metais tos demonstracijos ir jų užgniaužimas buvo rodomi
televizijos ekranuose visame pasaulyje ir Pekinas Vakaruose trumpam
buvo tapęs pariju.
Tačiau praėjus ketvirčiui amžiaus, valdančiosios Komunistų
partijos autoritetas tebėra nepaliestas, o jos įtaka pasaulyje
toliau didėja ir atitinka spartų šalies augimą, jai iškilus į
antrą pasaulio ekonomikų vietą po Jungtinių Valstijų.
Kinijos valstybinė žiniasklaida trečiadienį trumpai paminėjo
metines savo versijose anglų kalba.
Nacionalistinis „Global Times“ redaktoriaus skiltyje tvirtino,
kad Kinija „blokavo atitinkamą informaciją siekdama daryti
pozityvią įtaką sklandžiai reformų ir atsivėrimo raidai“.
„Kinijos visuomenė niekada nepamiršo to incidento prieš 25
metus, bet nekalbėjimas apie jį parodo visuomenės požiūrį“,
– pridūrė laikraštis.
Kinų kalba leidžiamoje jo versijoje tie Tiananmeno aikštės
įvykiai tiesiogiai nebuvo paminėti.
Tačiau po antrašte
„Antikiniškos jėgos Vakaruose deda visas įmanomas pastangas, kad
pakenktų Kinijai“ laikraštis miglotai užsiminė apie Tiananmeno
žudynes apkaltindamas Vakarus „pastaruoju metu aktyviai
provokuojant nemalonumus Kinijai ir būnant labai emocingus“.