Jungtinės Valstijos prieš šias metines pareikalavo paleisti dešimtis pastaruoju metu sulaikytų žmonių, o pusiau autonominis Honkongo miestas rengėsi metinei atminimo ceremonijai su žvakutėmis, kurioje šiais metais, kaip tikimasi, dalyvaus 200 tūkst. žmonių.
Sostinėje buvo dislokuota tūkstančiai policininkų ir saugumo pajėgų narių, kurių kai kurie yra ginkluoti automatais. Tiananmeno aikštėje ir aplink ją trečiadienį matyti daug policijos sunkvežimių, taip pat matėsi ugniagesių mašinos ir greitosios pagalbos automobiliai.
Kai kurie saugumo pareigūnai šalia turėjo parengtus gesintuvus. Saugumas pastaruoju metu buvo sustiprintas taip pat ir dėl virtinės išpuolių, dėl kurių valdžia kaltina separatistus iš šalies vakaruose esančio Sindziango regiono.
Turistai ir prekiautojai vaikštinėjo po didžiulę aikštę Pekino širdyje, bet uniformuoti ir civiliais drabužiais vilkintys pareigūnai stovėjo kiekviename kampe ir tikrino praeivių asmens dokumentus.
Šimtai neginkluotų civilių gyventojų, kai kuriais duomenimis – daugiau kaip tūkstantis, žuvo per tuos 1989 metų birželio 3-4 dienų įvykius, kai kareiviai užgniaužė mėnesius trukusius taikius protestus, kurių dalyviai, studentai, reikalavo ekonominį Kinijos atsivėrimą atitinkančių politinių reformų.
Nuo to laiko Kinija labai stengiasi ištrinti iš visuomenės atminties tuos įvykius ir cenzūruoja bet kokius incidento paminėjimus socialiniuose tinkluose, o pastarosiomis savaitėmis sulaikė dešimtis aktyvistų, teisininkų, menininkų ir kitų žmonių.
Metinių išvakarėse Vašingtonas dar kartą paragino Pekiną suteikti didesnes politines laisves, be to, paragino paleisti sulaikytuosius.
„Mes labai aiškiai paraginome Kinijos valdžią paleisti visus aktyvistus, žurnalistus ir teisininkus, kurie buvo sulaikyti prieš 25-ąsias metines“, – žurnalistams sakė JAV valstybės departamento atstovė Marie Harf.
„Manau, kad atėjo laikas duoti truputį daugiau erdvės diskusijai jų pačių šalyje, ypač tokio pobūdžio metinių laikotarpiu“, – pridūrė ji.
Užsienio naujienų organizacijas Pekine policija ir Užsienio reikalų ministerija perspėjo nerengti jokių žinių ryšium su šiomis metinėmis ir pagrasino, kad priešingu atveju jos sulauks „rimtų pasekmių“, įskaitant galimą jų darbuotojų vizų panaikinimą.
Per vieną incidentą, apie kurį pirmadienį pranešė Kinijos užsienio korespondentų klubas, policija šešioms valandoms buvo sulaikiusi prancūzų televizijos komandą, kuri bandė imti interviu iš praeivių vienoje Pekino centro gatvėje.
Televizininkai bandė parodyti žmonėms garsiąją „Tankų žmogaus“ nuotrauką, darytą per tuos įvykius, kai vienas vyras išėjo priešais tankų koloną ir ją kuriam laikui sustabdė.
1989 metais tos demonstracijos ir jų užgniaužimas buvo rodomi televizijos ekranuose visame pasaulyje ir Pekinas Vakaruose trumpam buvo tapęs pariju.
Tačiau praėjus ketvirčiui amžiaus, valdančiosios Komunistų partijos autoritetas tebėra nepaliestas, o jos įtaka pasaulyje toliau didėja ir atitinka spartų šalies augimą, jai iškilus į antrą pasaulio ekonomikų vietą po Jungtinių Valstijų.
Kinijos valstybinė žiniasklaida trečiadienį trumpai paminėjo metines savo versijose anglų kalba.
Nacionalistinis „Global Times“ redaktoriaus skiltyje tvirtino, kad Kinija „blokavo atitinkamą informaciją siekdama daryti pozityvią įtaką sklandžiai reformų ir atsivėrimo raidai“.
„Kinijos visuomenė niekada nepamiršo to incidento prieš 25 metus, bet nekalbėjimas apie jį parodo visuomenės požiūrį“, – pridūrė laikraštis.
Kinų kalba leidžiamoje jo versijoje tie Tiananmeno aikštės įvykiai tiesiogiai nebuvo paminėti.
Tačiau po antrašte „Antikiniškos jėgos Vakaruose deda visas įmanomas pastangas, kad pakenktų Kinijai“ laikraštis miglotai užsiminė apie Tiananmeno žudynes apkaltindamas Vakarus „pastaruoju metu aktyviai provokuojant nemalonumus Kinijai ir būnant labai emocingus“.
