Tarptautinei bendrijai minint didžiausią per visą istoriją amfibinę invaziją, pagerbiami kariai ir civiliai žmonės, kritę tuose didžiuliuose mūšiuose, kurie padėjo atnešti į Europą taiką ir vienybę.
Tačiau metinių renginiai vyksta tokiu metu, kai kraujo liejimas Ukrainoje meta naujus iššūkius Europos saugumui ir kelia naujo skilimo tarp Vakarų ir Rytų pavojų.
Penktadienį Saulei kylant virš vėjuoto „Omahos“ paplūdimio, plazdėjo iki pusės stiebo nuleistos vėliavos, grojo amerikiečių karinis orkestras. Lygiai 6 val. 30 min., kai 1944 metų birželio 6-ąją pirmieji sąjungininkų kariai pasiekė krantą, pagarbą atidavė to išsilaipinimo Normandijoje veteranai iš 29-osios pėstininkų divizijos ir šiuo metu tarnaujantys kariai.
„Dvidešimt devintoji, eime!“ – sušuko jie, o tada išlenkė po gurkšnelį kalvadoso – Normandijos obuolių brendžio.
Šimtai Normandijos gyventojų ir kitų žiūrovų plojo veteranams, o tada pradėjo formuoti paplūdimyje gyvąją grandinę.
„Diena, pakeitusi pasaulį“
Pasaulio lyderiai ir garbingi asmenys, tarp jų – JAV prezidentas Barackas Obama ir karalienė Elizabeth II, susirinko Normandijoje pagerbti anuomet kritusių amerikiečių, britų, kanadiečių ir kitų šalių karių.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pradėjo metinių ceremoniją ir pagerbė civilius gyventojus ir karius, netekusius gyvybių tą dieną, „kuri pakeitė pasaulį“.
„Ši diena, kuri prasidėjo chaosu ir ugnimi, baigsis krauju ir ašaromis, ašaromis ir skausmu, ašaromis ir džiaugsmu baigiantis 24 valandoms, kurios pakeitė pasaulį ir amžiams pažymėjo Normandiją“, – sakė F.Holland'as, kalbėdamas apie istorinę invaziją į Prancūziją, kuri priartino Antrojo pasaulinio karo pabaigą.
„Norėčiau, kad šiandien, per 70-ąsias metines, šalis pagerbtų visus, civilius žmones ir karius“, – sakė jis.
Invazija į Normandiją buvo svarbus lūžio taškas Antrajame pasauliniame kare – ji pralaužė Adolfo Hitlerio vakarų frontą, sovietų kariams puolant iš rytų. Pirmąją invazijos dieną žuvo mažiausiai 4,4 tūkst. sąjungininkų karių, o dar daug tūkstančių – per tolesnį, tris mėnesius trukusį Normandijos mūšį, kurio metu buvo išvaduotas ir Paryžius.
„Placdarmas“ naujam demokratijos amžiui
JAV prezidentas B.Obama penktadienį poetiškai pagerbė vyrus, kurie prieš 70 metų pralaužė „Hitlerio sieną“ ir įsiveržė į Normandijos pakrantę vaduoti Europos, ir kurių auka, pasak jo, atnešė vis dar evoliucionuojantį demokratijos ir laisvės amžių.
„Baigiantis tai ilgiausiai dienai, dėl šio paplūdimio buvo kovota, jis buvo prarastas, atgautas ir laimėtas – Europos dalis, dar kartą išvaduota ir laisva. Hitlerio siena buvo pralaužta, paleidžiant (amerikiečių generolo George'o Smitho) Pattono armiją lietis į Prancūziją“, – sakė B.Obama JAV karių kapinėse „Omahos“ paplūdimyje.
B.Obama kalbėjo Normandijos amerikiečių kapinėse ir memoriale ant stataus skardžio, kur yra beveik 10 tūkst. balto marmuro antkapių. „Omahos“ paplūdimyje 1944 metų birželio 6-ąją vyko intensyviausios kovos.
JAV prezidentas vaizdingai apibūdino tos dienos scenas ir priminė, kaip „iki aušros kraujas nudažė vandenį“.
„Ateiname prisiminti, kodėl Amerika ir mūsų sąjungininkai tiek daug atidavė dėl laisvės išlikimo didžiausio pavojaus jai akimirką, – sakė B.Obama. – Ir ateiname papasakoti apie vyrus ir moteris, kurie tai padarė, kad ji liktų įsirėžusi ateities pasaulio atmintyje“.
Kalbą per ryte įvykusią ceremoniją B.Obama pasakė po privataus susitikimo su kai kuriais dar gyvais veteranais, kariavusiais su Adolfo Hitlerio Trečiuoju reichu, taip pat – su tais, kurie tarnavo po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų.
Išsilaipinimo Normandijoje veteranams jis pasakė: „Jūsų palikimas yra gerose rankose“.
Prezidentas paminėjo, kad jo senelis tarnavo G.S.Pattono armijoje, o senelė buvo tarp tų daugelio moterų, kurios savo tėvynėje ėjo dirbti, kad paremtų karo pastangas, – ji stovėjo prie bombonešių B-29 surinkimo konvejerio.
B.Obama išskyrė iš dalyvavusiųjų viršilą Cory Remsburgą (Korį Remsburgą), kuris tarnavo 10 pamainų ir buvo sunkiai sužeistas per pakelės bombos sprogimą Afganistane.
B.Obama atpažino jį per emocingą momentą, kai anksčiau šiais metais sakė savo metinę kalbą, o pirmą kartą su C.Remsburgu susitiko prieš penkerius metus per metines Normandijoje.
„Nes tokiu metu, kai niekad nebuvo labiau viliojama siekti savų siaurų interesų ir atsisakyti bendro siekio, ši amerikiečių karta, mūsų karo vyrai ir moterys, nusprendė atlikti ir savo vaidmenį“, – sakė prezidentas.
„Ir vieną dieną būsimos kartos, po septyniasdešimties ar septynių šimtų metų, susirinks vietose, tokiose kaip ši, pagerbti jų ir pasakyti, kad tai buvo kartos vyrų ir moterų, kurie dar kartą įrodė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra ir liks didžiausia jėga už laisvę, kokią tik žinojo pasaulis“, – sakė jis.
„Tarsi sugrįžimas namo“
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II, kuri vilkėjo gelsvai žalsvos spalvos apsiaustą ir buvo užsidėjusi priderintą skrybėlę, vadovavo ceremonijai Bajė kapinėse, kur palaidota beveik 5 tūkst. Sandraugos karių.
Vienas britų veteranas, 89 metų Kenas Godfrey, sulaukė žmonių plojimų ir šūksnių „bravo“ bei „ačiū“, kai medaliams skimbčiojant ant krūtinės nuėjo mylios (1,6 km) kelią į Bajė kapines.
„Mano pagrindinis atsiminimas yra bridimas per jūrą vandeniui siekiant krūtinę, – sakė jis AFP. – Bet nemėgstu kalbėti apie kovas. Jei žmonės klausia, pasakau tik tai, kad mums buvo baisūs laikai. Bet man pasisekė, kad likau gyvas“.
91 metų australas, naktinio naikintuvo pilotas Bobas Cowperis (Bobas Kouperis), kuris yra prikaustytas prie invalido vežimėlio, per iškilmes Bajė susitiko su dabartiniu premjeru Tony Abbottu ir AFP sakė, kad tą dieną skraidė virš paplūdimių, kur vyko mūšiai.
„Žvelgdamas žemyn, nors mes ir įnešėme savo indėlį, prisimenu, išgyvenau dėl tų visų vargšų šunsnukių, kovojančių ant žemės“, – sakė jis.
Tai pirmasis B.Cowperio sugrįžimas į paplūdimius, kur jis matė tiek daug kovos draugų žūvant, bet jis didžiavosi dalyvaudamas šiuose metinių renginiuose.
„Tai nuostabu kaip senam, 91 metų žmogui, tai tarsi sugrįžimas namo“, – sakė jis.
