Tarptautinei bendrijai minint didžiausią per visą istoriją
amfibinę invaziją, pagerbiami kariai ir civiliai žmonės, kritę
tuose didžiuliuose mūšiuose, kurie padėjo atnešti į Europą
taiką ir vienybę.
Tačiau metinių renginiai vyksta tokiu metu, kai kraujo liejimas
Ukrainoje meta naujus iššūkius Europos saugumui ir kelia naujo
skilimo tarp Vakarų ir Rytų pavojų.
Penktadienį Saulei kylant virš vėjuoto „Omahos“
paplūdimio, plazdėjo iki pusės stiebo nuleistos vėliavos, grojo
amerikiečių karinis orkestras. Lygiai 6 val. 30 min., kai 1944 metų
birželio 6-ąją pirmieji sąjungininkų kariai pasiekė krantą,
pagarbą atidavė to išsilaipinimo Normandijoje veteranai iš
29-osios pėstininkų divizijos ir šiuo metu tarnaujantys kariai.
„Dvidešimt devintoji, eime!“ – sušuko jie, o tada
išlenkė po gurkšnelį kalvadoso – Normandijos obuolių brendžio.
Šimtai Normandijos gyventojų ir kitų žiūrovų plojo
veteranams, o tada pradėjo formuoti paplūdimyje gyvąją grandinę.
„Diena, pakeitusi pasaulį“
Pasaulio lyderiai ir garbingi asmenys, tarp jų – JAV
prezidentas Barackas Obama ir karalienė Elizabeth II, susirinko Normandijoje pagerbti anuomet kritusių
amerikiečių, britų, kanadiečių ir kitų šalių karių.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as
pradėjo metinių ceremoniją ir pagerbė civilius gyventojus ir
karius, netekusius gyvybių tą dieną, „kuri pakeitė pasaulį“.
„Ši diena, kuri prasidėjo chaosu ir ugnimi, baigsis krauju ir
ašaromis, ašaromis ir skausmu, ašaromis ir džiaugsmu baigiantis 24
valandoms, kurios pakeitė pasaulį ir amžiams pažymėjo
Normandiją“, – sakė F.Holland'as, kalbėdamas apie istorinę
invaziją į Prancūziją, kuri priartino Antrojo pasaulinio karo
pabaigą.
„Norėčiau, kad šiandien, per 70-ąsias metines, šalis
pagerbtų visus, civilius žmones ir karius“, – sakė jis.
Invazija į Normandiją buvo svarbus lūžio taškas Antrajame
pasauliniame kare – ji pralaužė Adolfo Hitlerio vakarų frontą,
sovietų kariams puolant iš rytų. Pirmąją invazijos dieną žuvo
mažiausiai 4,4 tūkst. sąjungininkų karių, o dar daug
tūkstančių – per tolesnį, tris mėnesius trukusį Normandijos
mūšį, kurio metu buvo išvaduotas ir Paryžius.
„Placdarmas“ naujam demokratijos amžiui
JAV prezidentas
B.Obama penktadienį poetiškai pagerbė vyrus,
kurie prieš 70 metų pralaužė „Hitlerio sieną“ ir įsiveržė
į Normandijos pakrantę vaduoti Europos, ir kurių auka, pasak jo,
atnešė vis dar evoliucionuojantį demokratijos ir laisvės amžių.
„Baigiantis tai ilgiausiai dienai, dėl šio paplūdimio buvo
kovota, jis buvo prarastas, atgautas ir laimėtas – Europos dalis,
dar kartą išvaduota ir laisva. Hitlerio siena buvo pralaužta,
paleidžiant (amerikiečių generolo George'o Smitho) Pattono armiją lietis į Prancūziją“, – sakė
B.Obama JAV karių kapinėse „Omahos“ paplūdimyje.
B.Obama kalbėjo Normandijos amerikiečių kapinėse ir memoriale
ant stataus skardžio, kur yra beveik 10 tūkst. balto marmuro
antkapių. „Omahos“ paplūdimyje 1944 metų birželio 6-ąją vyko
intensyviausios kovos.
JAV prezidentas vaizdingai apibūdino tos dienos scenas ir
priminė, kaip „iki aušros kraujas nudažė vandenį“.
„Ateiname prisiminti, kodėl Amerika ir mūsų sąjungininkai
tiek daug atidavė dėl laisvės išlikimo didžiausio pavojaus jai
akimirką, – sakė B.Obama. – Ir ateiname papasakoti apie vyrus ir
moteris, kurie tai padarė, kad ji liktų įsirėžusi ateities
pasaulio atmintyje“.
Kalbą per ryte įvykusią ceremoniją B.Obama pasakė po
privataus susitikimo su kai kuriais dar gyvais veteranais,
kariavusiais su Adolfo Hitlerio Trečiuoju reichu, taip pat – su
tais, kurie tarnavo po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų.
Išsilaipinimo Normandijoje veteranams jis pasakė: „Jūsų
palikimas yra gerose rankose“.
Prezidentas paminėjo, kad jo senelis tarnavo G.S.Pattono
armijoje, o senelė buvo tarp tų daugelio moterų, kurios savo
tėvynėje ėjo dirbti, kad paremtų karo pastangas, – ji stovėjo
prie bombonešių B-29 surinkimo konvejerio.
B.Obama išskyrė iš dalyvavusiųjų viršilą Cory Remsburgą
(Korį Remsburgą), kuris tarnavo 10 pamainų ir buvo sunkiai
sužeistas per pakelės bombos sprogimą Afganistane.
B.Obama atpažino jį per emocingą momentą, kai anksčiau šiais
metais sakė savo metinę kalbą, o pirmą kartą su C.Remsburgu
susitiko prieš penkerius metus per metines Normandijoje.
„Nes tokiu metu, kai niekad nebuvo labiau viliojama siekti savų
siaurų interesų ir atsisakyti bendro siekio, ši amerikiečių
karta, mūsų karo vyrai ir moterys, nusprendė atlikti ir savo
vaidmenį“, – sakė prezidentas.
„Ir vieną dieną būsimos kartos, po septyniasdešimties ar
septynių šimtų metų, susirinks vietose, tokiose kaip ši, pagerbti
jų ir pasakyti, kad tai buvo kartos vyrų ir moterų, kurie dar
kartą įrodė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra ir liks
didžiausia jėga už laisvę, kokią tik žinojo pasaulis“, –
sakė jis.
„Tarsi sugrįžimas namo“
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II, kuri vilkėjo gelsvai žalsvos spalvos apsiaustą ir buvo
užsidėjusi priderintą skrybėlę, vadovavo ceremonijai Bajė
kapinėse, kur palaidota beveik 5 tūkst. Sandraugos karių.
Vienas britų veteranas, 89 metų Kenas Godfrey,
sulaukė žmonių plojimų ir šūksnių „bravo“ bei „ačiū“,
kai medaliams skimbčiojant ant krūtinės nuėjo mylios (1,6 km)
kelią į Bajė kapines.
„Mano pagrindinis atsiminimas yra bridimas per jūrą vandeniui
siekiant krūtinę, – sakė jis AFP. – Bet nemėgstu kalbėti apie
kovas. Jei žmonės klausia, pasakau tik tai, kad mums buvo baisūs
laikai. Bet man pasisekė, kad likau gyvas“.
91 metų australas, naktinio naikintuvo pilotas Bobas Cowperis
(Bobas Kouperis), kuris yra prikaustytas prie invalido vežimėlio,
per iškilmes Bajė susitiko su dabartiniu premjeru Tony Abbottu
ir AFP sakė, kad tą dieną skraidė virš
paplūdimių, kur vyko mūšiai.
„Žvelgdamas žemyn, nors mes ir įnešėme savo indėlį,
prisimenu, išgyvenau dėl tų visų vargšų šunsnukių,
kovojančių ant žemės“, – sakė jis.
Tai pirmasis B.Cowperio sugrįžimas į paplūdimius, kur jis
matė tiek daug kovos draugų žūvant, bet jis didžiavosi
dalyvaudamas šiuose metinių renginiuose.
„Tai nuostabu kaip senam, 91 metų žmogui, tai tarsi
sugrįžimas namo“, – sakė jis.