Pasaulyje Somaly Mam pagarsėjo kaip Kambodžos kovotoja prieš prekybą mergaitėmis. Visiems ji pasakojo išskirtinę savo gyvenimo istoriją apie tai, kaip ją mažą netikras senelis pardavė į sekso vergiją.
Dėl šios istorijos ji susilaukė didžiulio dėmesio: moterį kalbino Oprah Winfrey, apie ją rašė „New York Times“, buvo sukurtas dokumentinis filmas, žurnalas „Time“ ją paskelbė viena iš 100 įtakingiausių 2009 metų moterimi, o spauda visuomet vadino didvyre.
Somaly Mam įžymumas ir knyga „Prarastos nekaltybės kelias“, kuri buvo išversta ir į lietuvių kalbą, atnešė milijonus dolerių jos pačios įkurtam „Somaly Mam fondui“, kovojusiam su mergaičių seksualiniu išnaudojimu.
Tačiau, po žurnalistinio tyrimo ėmė aiškėti, kad visa ši šiurpi gyvenimo istorija yra melas.
Po to, kai žurnale „Newsweek“ buvo išspausdintas demaskuojantis straipsnis, Somaly Mam pasitraukė iš fondo prezidentės posto ir viešosios erdvės.
Tuo tarpu S.Mam fondo darbuotojai pasamdė teisininkų firmą ir ėmė vykdyti nepriklausomą situacijos tyrimą, tačiau teigia, kad net ir melagystės atveju, negalima pamiršti, kiek daug gero yra padariusi S.Mam.
Pasakodavo šiurpią istoriją
Pagal pačios moters visiems papasakotą istoriją, Somaly Mam esą tebuvo paauglė, kai ją pardavė į sekso vergiją.
Iš pradžių mergaitė gyveno pas netikrą senelį, kuris ją mušė ir prievartavo. Tačiau vėliau, neva nesugebėdamas sumokėti savo skolų, vyras mergaitę pardavę į viešnamį.
Gūdžioje Kambodžos girioje gimusi mergaitė visą dešimtmetį buvo verčiama dirbti viešnamiuose, tarnaujančiuose galingam Pietryčių Azijos sekso verslui, buvo parduoda kaip nuotaka kinų prekybininkui. Visą šį laiką mergina, kaip teigia pati S.Mam, badavo, buvo mušama ir kankinama elektros srove.
Pabėgti esą ji nusprendė po to, kai viešnamio savininkas šūviu į galvą nužudė merginą, su kuria ji buvo labai susidraugavusi.
Naują gyvenimą S.Mam kūrė ištekėjusi už prancūzo ir išvykusi į Europą, kur susilaukė savo vaikų.
Nepajėgdama užmiršti nelaimėje paliktų mergaičių, ji pradėjo atkakliai ir narsiai kovoti su prekyba žmonėmis, gelbėti sekso verslo aukas – kai kurioms tebuvo penkeri ar šešeri metai.
Istoriją neigia vaikystės draugai
Žurnale spausdintoje publikacijoje rašoma, kad S.Mam istoriją neigia jos gimto kaimo gyventojai, vaikystės draugai ir net pusbrolis.
Visi kaimelio gyventojai tikina, kad niekuomet nėra matę nei žiauraus „senelio“, kuris vertė ją vergauti, nei turtingo kinų prekiautojo, kuris ją būtų prievartavęs, nei žiauraus kareivio, už kurio ištekėjo būdama paauglė. Visus šiuos įvykius S.Mam aprašo savo knygoje.
Kaimo gyventojai prisimena, kad S.Mam su savo šeima kaimelyje 8 metus gyveno įprastą gyvenimą, čia mokėsi. Mergaitė gyventojų prisiminimuose įstrigo kaip „linksma graži mergytė su kasytėmis“.
Tai visiškai kitokia istorija, nei pasakoja pati S.Mam
Veidmainiavo dėl paramos
S.Mam fondas sugebėjo pritraukti tokius garsius partnerius kaip Estee Lauder Companies ir Goldman Sachs. Aktorė Susana Sarandon yra šio fondo patariamojo komiteto narė. Paramą S.Mam išreiškusios yra ir Hillary Clinton, ne vienerius metus jos idėjas palaikė ir Ispanijos karalienė Sofija.
Somaly Mam fondas pastaraisiais metais pritraukdavo po kelis milijonus dolerių. Didelės sumos buvo skirtos gelbėti seksualiai išnaudojamas ir į sekso vergiją parduodamas moteris Kambodžoje, Laose ir Vietname.
Daugybė žmonių likusių Kambodžoje ilgai abejojo S.Mam istorijos tikrumu, tačiau bijojo prasižioti. S.Mam buvo kerinti ir labai maloni paramos teikėjų akivaizdoje ir „tironiška“ bei „nepastovios nuotaikos“ su fondo darbuotojais.
Vertė mergaites meluoti
S.Mam fondas save reklamuodavo rodydamas iš sekso vergijos išgelbėtų mergaičių liudijimus. Tačiau straipsnyje rašoma, kad bent viena iš mergaičių drįso prisipažinti, kad jos istorija buvo paprasčiausiai sukurta ir gerai surepetuota prieš kameras.
Measa Ratha prancūzų televizijos transliuotame siužete 1998 pristatė save kaip paauglę, kurią pardavė į viešnamį ir išnaudojo. Tačiau praėjusiais metais mergina atskleidė, kad fondas pasirinko ją po atrankos.
Iš tiesų M.Ratha niekuomet nebuvo sekso vergijoje. Merginos tėvai negalėjo rūpintis visais savo 7 vaikais, todėl išsiuntė ją moterų prieglobsčio stovyklą, kurios prezidentė ir įkūrėja ir buvo Somaly Mam.
Dabar jauna moteris pasakojo, kad ji nenoriai sutiko suvaidinti istoriją apie sugadintą vaikystę. M.Ratha kalbėjo: „Somaly sakė, kad jei aš noriu padėti kitai moteriai, turiu labai gerai pasirodyti“.
Žurnale teigiama, kad M.Ratha nebuvo vienintelė tariamai išgelbėta mergaitė, pasakojusi nebūtas istorijas.
Longa Pros teigė, kad ją pagrobė moteris, pardavė į viešnamį, kuriame buvo kankinama ir turėjo patirti du nelegalius abortus. Mergina taip pat liudijo, kad suteneris su metalo gabalu iškabino jai akį. S.Mam išgelbėjo L.Pros ir visa ši istorija, karūnuojanti S.Mam kaip didvyrę, buvo išspausdinta „New York Times“.
Tačiau L.Pros šeima, kaimynai ir gydytojas paneigė tokią istoriją. Merginos ligos istorijoje užfiksuota, kad kai jai buvo 13, akį teko operuoti dėl auglio. L.Pros vėliau buvo nusiųsta į S.Mam grupę profesinio lavinimo tikslais.
Šią savaitę, išsiaiškinus Longos Pros tikrąją tapatybę, fondas su ja nutraukė ryšius.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
