Darytis abortą nėščiai vienuolikametei lenkai trukdys maldomis

Lenkijos katalikai raginami maldomis protestuoti prieš Vongroveco miesto teismo leidimą 11 metų mergaitei darytis abortą. Mergaitė pastojo, kai ją išprievartavo du 14 ir 15 metų pusbroliai. Apie patirtą skriaudą vienuolikametė tėvams prasitarė tik tada, kai pasijuto nėščia.

Daugiau nuotraukų (1)

Eldoradas Butrimas, specialiai lrytas.lt, Varšuva

2014-06-09 10:27, atnaujinta 2018-02-13 01:31

Aukos tėvai turėjo kreiptis į teismą, kad būtų leista dukrai daryti abortą. Mat tokią procedūrą Lenkijoje draudžia įstatymas – jai reikalingas specialus leidimas išimties tvarka.

Vongroveco teismas leidimą abortui išdavė šį penktadienį, bet tai iš karto pasmerkė populiariausias šalies katalikiškas tinklalapis „Fronda“. Portalo įkūrėjas ir redaktorius Tomaszas Terlikowskis pareiškė, kad tėvai ir teismas verčia mergaitę patirti dar vieną išprievartavimą.

T.Terlikowskis įsitikinęs: 11-metė turi pasiryžti gimdyti ir kūdikį atiduoti įvaikinti. Tai esą būtų mažesnė trauma, nei vaiko nužudymas aborto procedūra. Tokį šio garsaus katalikybės propaguotojo siūlymą pasmerkė buvusi europarlamentarė, Kairiųjų demokratų sąjungos atstovė Joanna Senyszyn. Universiteto profesorė, politikė, dviejų vaikų motina pareiškė, kad aborto metu yra šalinamas besiformuojantis vaisius, o ne žudomas vaikas.

Profesorė priminė, kad 70 procentų apvaisintų kiaušinėlių numiršta natūraliai ir iš moters organizmo pasišalina per menstruacijas, bet tokių išskyrų niekas nevadina mirusiais vaikais.

Vongroveco teismas įslaptino informaciją, kokioje ligoninėje mergaitei bus daromas abortas. Tokio slaptumo buvo griebtasi baiminantis, kad nepasikartotų istorija, prieš šešerius metus nutikusi Liubline.

2008 m. Liublino teismas išdavė leidimą abortą daryti išprievartautai keturiolikmetei, tačiau vietos ligoninės medikai iškvietė kunigą, kad pastarasis perkalbėtų paauglę. Motinai nuvežus dukrą į kitą ligoninę, jos pavadinimą paviešino katalikiškoji žiniasklaida ir prie ligoninės ėmė protestuoti tikintieji.

Protestuotojai apstumdė mergaitę ir jos motiną, o religingi Liublino valdininkai paskelbė, kad aborto atveju apgyvendins paauglę vaikų namuose, o iš jos motinos atims motinystės teises.

Šie grasinimai vis dėlto buvo atšaukti auką ėmus ginti Helsinkio žmogaus teisių organizacijai. Galiausiai mergaitei abortas buvo atliktas, tačiau visai kitame Lenkijos gale.

Po kelerių metų Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre nurodė Lenkijos vyriausybei sumokėti paauglei už patirtą skriaudą 30 tūkst. eurų, o jos motinai – 15 tūkst. eurų.

Teismas taip pat sukritikavo Lenkijoje prieš 23 metus priimtą abortų draudimo įstatymą kaip vieną labiausiai moterų laisves ribojantį Europos Sąjungoje. Per metus čia išduodama vos apie pusę tūkstančio leidimų abortui, o nelegaliai ar užsienyje per 12 mėnesių abortai padaromi daugiau nei 100 tūkst. lenkių.

Ginčus dėl būtinybės įteisinti abortus lydi policijos pranešimai apie daugėjančius naujagimių žudymus. Nelegaliems abortams lėšų neturinčios vargingos lenkės vis dažniau slapta gimdo namuose ir žudo neplanuotus vaikus.

Šalį kas keletą mėnesių sudrebina žiniasklaidos pranešimai apie 3–7 naujagimius nužudžiusias motinas.

Tačiau valdantieji politikai abortų draudimo neketina naikinti. Manoma, kad politinės partijos bijo užsitraukti kunigų nemalonę ir prarasti Bažnyčios paramą per Seimo bei savivaldos rinkimus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?