Tuo metu, kai prezidentas Petro Porošenka ir jo komanda ruošėsi
pateikti planą, kaip būtų galima užbaigti jau ilgiau nei du
mėnesius vykstantį sukilimą, vyriausybės pajėgos, naudojančios
artileriją ir šarvuotąją techniką, sakė veržiančios kilpą
aplink separatistus netoli Krasnyj Lymano miestelio, esančio į
šiaurę nuo rytinio regiono pagrindinio miesto Donecko.
Vyriausybės pajėgos nurodė, kad susirėmimai įsiplieskė
paryčiais, kai sukilėliai atsisakė sudėti ginklus pagal
P.Porošenkos pasiūlytą taikos planą.
Tiek Ukrainos vyriausybės, tiek sukilėlių pranešimai rodė,
kad vyksta didelis mūšis, kuriame abi pusės naudoja šarvuotąsias
mašinas, įskaitant tankus.
Vienas kariškių šaltinis sakė, kad kautynėse dalyvauja apie 4
000 separatistų, tuo tarpu sukilėlių šaltiniai Donecke teigė, jog
Ukrainos pėstininkai, palaikomi 20 tankų ir daug kitų šarvuotųjų
mašinų, šturmuoja Jampilio kaimą, esantį už maždaug 12
kilometrų į rytus nuo Krasnyj Lymano.
Aukšto rango sukilėlių vadas Igoris Strelkovas pranešė, kad
separatistai patyrė „didelių nuostolių“, netekę daug įrangos
ir ginklų, kai susidūrė su daug geriau ginkluotomis vyriausybės
pajėgomis Jampilyje.
„Atrėmėme pirmąją ataką ir sunaikinome vieną tanką. Bet
sunku kautis su 20 tankų. Mūšis tebevyksta. Mūsų žmonės
laikosi, bet negalime atmesti galimybės, kad jie (vyriausybės
pajėgos) prasiverš“, – I.Strelkovas, dar žinomas kaip Girkinas,
sakė vaizdo pranešime. Jis taip pat ragino Maskvą „imtis kokių
nors priemonių“.
Apie vyriausybės pajėgų patirtus nuostolius pranešimų
negauta.
Netoliese esančiame Siversko mieste aidėjo artilerijos salvės,
automatų ir kulkosvaidžių papliūpos, kurios buvo girdimos už
maždaug 3 kilometrų. Tolumoje matėsi dūmai, kylantys virš
atakuojamų sukilėlių pozicijų.
P.Porošenka, davęs prezidento priesaiką birželio 7 dieną,
kuria taikos planą, turintį užbaigti šį sukilimą. Šalies
vadovas sakė greitai jį atskleisiantis, o kitos savaitės pradžioje
pristatysiantis Europos Sąjungos (ES) ministrams.
Pagal tą planą, numatoma paskelbti vienašališką
vyriausybinių pajėgų ugnies nutraukimą ir amnestiją
separatistams, tačiau tik tuo atveju, jeigu jie sudės ginklus.
P.Porošenkos tinklalapyje vėliau buvo paskelbta, kad šalies
vadovas supažindino su tuo planu Rusijos prezidentą Vladimirą
Putiną, kalbėdamasis su juo telefonu ketvirtadienį. Ukrainos
lyderis pabrėžė, kad turi būti paleisti įkaitai, o prie abiejų
šalių sienos įvestas „veiksmingas kontrolės režimas“.
Kaip nurodoma prezidentūros pranešime, P.Porošenka pabrėžė,
jog tikisi V.Putino palaikymo šiam planui ir paliauboms, jeigu jos
bus paskelbtos.
Atisakė sudėti ginklus
Vyriausybės pajėgų atstovas ketvirtadienį nurodė, kad
susirėmimai paryčiais įsiplieskė, kai sukilėliai atmetė
raginimus nusiginkluoti, kurie buvo surašyti atsišaukimuose,
artilerijos sviediniais išbarstytuose virš kovotojų pozicijų.
„Naktį pateikėme ultimatumą teroristams sudėti ginklus.
Garantavome jų saugumą ir tyrimą pagal Ukrainos įstatymus ... Jie
atsisakė, – sakė vyriausybės pajėgų atstovas Vladyslavas
Selezniovas. – Dabar mėginame mažinti apsupties žiedą. Jie
mėgina išsiveržti.“
Separatistų sukilimas rytų Ukrainoje prasidėjo balandžio
pradžioje – po to, kai per gatvių protestus Kijeve buvo nuverstas
Maskvos palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, o Rusija
aneksavo Krymo pusiasalį. Sukilėliai Ukrainoje sako norintys, kad
rytiniai išvystytos pramonės regionai, kuriuose gyvena daug
rusakalbių, prisijungtų prie Rusijos.
Besitęsiantis smurtas iki šiol nusinešė mažiausiai 147
Ukrainos karių gyvybes, o dar 267 buvo sužeisti, trečiadienį
pranešė Gynybos ministerija.
Per susirėmimus taip pat žuvo daug separatistų kovotojų,
civilių ir kitų sukarintų darinių, tokių kaip Nacionalinė
gvardija, narių, todėl bendras aukų skaičius yra daug didesnis.