Pastaruoju metu Libiją krečia politinė krizė, kurią
išprovokavo dviejų konkuruojančių ministrų kabinetų kova dėl
valdžios, užvirusi tokiu metu, kai šalies rytuose generolo
atskalūno pajėgos kaunasi su islamistais.
Džihadistai ir kiti kovotojai, padėję per NATO remtą sukilimą
2011-aisiais nuversti ilgamečio diktatoriaus Muamaro Gaddafi režimą, kaltinami dėl smurto, kuris nesiliovė ir
pasibaigus maištui.
Gerai ginkluotos buvusių sukilėlių formuotės, nušalinusios
M.Gaddafi, įsitvirtino savo bastionuose šioje gentiniu pagrindu
smarkiai pasidalijusioje šalyje, o kai kurios netgi užėmė naftos
terminalus, sutrikdydamos žaliavinės naftos eksportą.
Apžvalgininkai įspėjo, kad smurtas gali sužlugdyti rinkimus,
tačiau valdžia įsitikinusi, kad balsavimas vyks sklandžiai.
Viliamasi, kad naujasis Visuotinis nacionalinis kongresas (VNK)
ras būdų išspręsti konfliktą dėl valdžios tarp liberalų ir
islamistų, kurie siekia sužlugdyti pastangas reformuoti Libiją ir
mėgina pakirsti visą valstybės valdymo sistemą.
VNK, kuris nuo M.Gaddafi nušalinimo buvo aukščiausia politinė
valdžia Libijoje, buvo išrinktas 2012 metų liepą, per pirmuosius
šalies istorijoje laisvus rinkimus.
Tačiau parlamentas neišvengė kontroversijų ir sulaukė
kaltinimų, kad siekia užgrobti valdžią. Virtinė vyriausybių
skundėsi dėl jo galių, teigdamos, kad VNK uzurpavo ir įstatymų
leidžiamosios, ir vykdomosios valdžios įgaliojimus, todėl jos
negali pažaboti kovotojų.
Politinė krizė kulminaciją pasiekė šių metų vasarį, kai
parlamentas artėjant jo kadencijos pabaigai pratęsė savo
įgaliojimus iki gruodžio.
Tai išprovokavo gatvių protestus ir privertė įstatymų
leidėjus sušaukti rinkimus.
Teisę balsuoti turi beveik pusketvirto mln. Libijos gyventojų,
nors rinkimams užsiregistravo tik 1,5 milijono. Prieš dvejus metus
balsuoti buvo užsiregistravę gerokai daugiau rinkėjų - daugiau nei
2,7 milijono.
Į 200 vietų Kongrese pretenduoja 1 628 kandidatai. 32 vietos yra
numatytos moterims, o visiems būsimiems įstatymų leidėjams
draudžiama priklausyti kokiai nors politinei partijai.