Prezidentas Vladimiras Putinas surengė pasitarimą dėl pabėgėlių, kurie iš maištingosios Pietryčių Ukrainos atvyko į Rusijos Federacijos teritoriją.
Vicepremjeras Dmitrijus Kozakas pareiškė, kad dabar Rusijos teritorijoje esančiuose laikino apgyvendinimo punktuose yra net 27 tūkstančiai pabėgėlių iš Ukrainos. Bet tai – tik žiedeliai.
„Likusieji apsigyveno giminaičių šeimose“, – lakoniškai pridūrė D.Kozakas.
Pabėgėliai tiesiog plūsta
Kiek likusiųjų, – niekas nežino. Vicepremjeras kalba apie 400 tūkstančių, iš jų 95,5 tūkstančio kreipėsi į Federalinę migracijos tarnybą prašydami pripažinti juos pabėgėliais arba suteikti teisę į laikiną prieglobstį arba laikinai suteikti pilietybę.
Federalinės migracijos tarnybos vadovas Konstantinas Romodanovskis prieš keletą dienų tvirtino, kad vien Rostovo srityje jau yra maždaug pusė milijono pabėgėlių.
O Ypatingųjų situacijų ministerijos Pietų regioninio centro vadovas generolas majoras Igoris Orderis sakė, kad dabar vien Rostovo srities teritorijoje yra daugiau kaip 18 tūkstančių persikėlėlių iš Ukrainos.
Apie 70 procentų atvykusiųjų iš Ukrainos yra apsistoję giminaičių namuose.
Pinigų jau nebeliko
Skaičiai yra keisti jau vien dėl to, kad gavusieji pabėgėlio statusą turi teisę į pinigines išmokas ir kitą humanitarinę pagalbą.
Bet, regis, daugumai atvykusiųjų iš Donbaso ar Luhansko srities šios pagalbos nereikia arba dideli pabėgėlių skaičiai iš tikrųjų suklastoti.
Užtat prezidento surengto pasitarimo metu D.Kozakas atkreipė dėmesį į tai, kad su konkrečiu prašymu persikelti į Rusiją nuolat gyventi pagal tėvynainių, gyvenančių užsienyje, paramos programą jau kreipėsi daugiau nei 4,5 tūkstančio žmonių.
D.Kozakas patikslino, kad pinigai, skirti šiems metams minėtai programai įgyvendinti, jau išleisti, o jų dar reikia.
Ambicinga programa žlunga
Tad ką daryti? Ypač kai V.Putinas įsakė vyriausybei padėti ukrainiečiams, atsidūrusiems Rusijoje, ir pagalvoti, kaip paremti regionus, į kuriuos dabar plūsta pabėgėliai iš pasienio su Ukraina rajonų.
Žemutinio Naugardo srities valdžia jau pareiškė, kad pasirengusi priimti ne mažiau kaip 450 žmonių pagal savanoriško tėvynainių persikėlimo programą: garantuoti pilietybės suteikimą supaprastinta tvarka, teisę į švietimą, verslą, taip pat bedarbio išmokas.
Tokia pat pagalba pabėgėliams iš Ukrainos siūloma ir kituose Rusijos regionuose, kur itin trūksta darbo vietų.
Šalyje nuo 2006 metų įgyvendinama speciali tėvynainių persikėlimo iš užsienio programa.
Pagrindinis jos tikslas – padidinti natūraliai mažėjantį rusų gyventojų skaičių.
Remiantis labiausiai negatyviomis prognozėmis, nesiimant ypatingų priemonių, po 20 metų Rusijoje gyvens ne daugiau kaip 110 milijonų žmonių vietoj dabartinių 140 milijonų, o iki 2020-ųjų ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičius sumažės 15 milijonų.
Programa buvo itin ambicinga: manoma, kad kasmet į Rusiją iš „artimojo užsienio“ sugrįš iki 300 tūkstančių žmonių.
Bet atvykėlių srautas pasirodė 5–10 kartų mažesnis. Baltijos šalyse ši programa iš viso žlugo.
Atvyksta tik laikinai dirbti
2012 metais programa buvo persvarstyta ir patobulinta, bet rimtos pažangos nėra.
Be to, pagal šią programą į Rusiją daugiausia atvyksta gimusieji Vidurinėje Azijoje, o valdžia tikėjosi, kad plūstelės slavų gyventojai.
Ukraina šiuo požiūriu niekuomet nebuvo lyderė: per pirmuosius trejus programos įgyvendinimo metus iš jos į Rusiją persikėlė 1811 žmonių, o paskui „upelis“ visai susilpnėjo.
Tiesa, laikinai dirbti į Rusiją kasmet atvyksta iki 2,5 milijono ukrainiečių.
Bet persikelti visiems laikams? Ačiū, nereikia!
Ir štai dabar Rusijai atsirado galimybė gauti daugiatūkstantinį papildymą iš Donecko ir Luhansko sričių ir galbūt kitų ukrainietiškų regionų.
Ypač džiaugiasi Sibiro ir Tolimųjų Rytų vietos valdžia.
Turint omenyje, kad šie regionai dabar yra itin „depresyvūs“, tėvynainių persikėlimo programoje nurodyta pateikti prašymus norintiems įsikurti toliau už Uralo kalnagūbrio.