Interviu „Inter“ televizijai parlamentaras tikino, kad derėtis su „teroristais“ prezidentą privertė Vakarų šalių spaudimas.
„Manau, Porošenka supranta, kad derybos baigsis be rezultatų. Akivaizdu, tai buvo Vakarų šalių spaudimas (...) Prezidentas galiausiai pasakys: „Padariau viską, ko norėjote, taigi matote, kuo tai pasibaigė. Pradedu įgyvendinti planą B“, – kalbėjo A.Hryščenka.
Anot buvusio ministro, Europa nenori imtis trečiojo sankcijų etapo prieš Rusiją, todėl Kijevą privertė derėtis su sukilėliais. A.Hryščenkos teigimu, paskelbtos paliaubos buvo palankios separatistams, kurie galėjo pailsėti, persigrupuoti ir planuoti naujus išpuolius.
ESBO įšaldo stebėtojų siuntimą į Ukrainą
Europos saugumo ir
bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienį pranešė sumažinusi
savo stebėtojų misijos mastą rytų Ukrainoje ir įšaldžiusi kitų
pareigūnų siuntimą į tą regioną, nes praeitą mėnesį aštuoni
stebėtojai buvo pagrobti prorusiškų separatistų.
ESBO stebėsenos misijos vadovo pavaduotojas Alexanderas Hugas sakė, kad tie aštuoni stebėtojai, iš kurių
keturi buvo paleisti praeitą penktadienį, o kiti – šeštadienį,
nenukentėjo ir kad jie buvo paleisti nekeliant jokių sąlygų.
Tačiau jis nurodė, kad organizacija, kurios būstinė
įsikūrusi Vienoje, sumažino savo misijos mastą rytų Ukrainoje,
kur prorusiški separatistai nuo balandžio kaunasi su Kijevo
vyriausybės pajėgomis.
57 nares turinti ESBO pasiuntė savo stebėtojus prižiūrėti,
kaip vykdomas keturšalis įsipareigojimas mažinti įtampą šioje
krizėje, dėl kurio balandį buvo susitarta Ženevoje.
„Tikimės, kad artimiausioje ateityje galėsime atnaujinti savo
visavertę veiklą rytų Ukrainoje, tačiau kad tai įvyktų, reikia
tam tikro pagerėjimo“, – A.Hugas sakė žurnalistams Vienoje.
„Reikia, kad dingtų ginklai, kad dingtų patikros postai; mums
reikalinga judėjimo laisvė“, – aiškino jis.
A.Hugas pridūrė, kad ESBO įšaldo planus išplėsti misiją
Ukrainoje nuo 250 iki 500 stebėtojų.
„Nenorime sukelti pavojaus didesniam skaičiui stebėtojų“,
– sakė jis.