Skandalas kilo prieš dvi savaites, kai žurnalas „Wprost“ ėmė spausdinti dviejuose restoranuose padavėjų slapta įrašytus ministrų ir valdininkų pokalbius, demaskuojančius politikų savivalę ir korumpuotumą, rašo „Lietuvos rytas“.
Valdančiajai Piliečių platformos partijai (PPP) panišką baimę kelia žinia, kad slapta buvo įrašyti beveik visų ministrų pokalbiai, ir niekas neturi garantijų, jog policijai pavyko perimti visas kopijas.
Opozicijos reikalavimais vyriausybei trauktis ir noru ją nuversti gudriai pasinaudojo valdantieji.
Opozicija planavo nepasitikėjimo vyriausybe balsavimą rengti po savaitės, surinkusi daugiau valdžios korupcijos įrodymų, bet premjeras Donaldas Tuskas pasirodė esąs geras taktikas ir surengęs žaibišką balsavimą, kuris jam baigėsi sėkmingai.
Tiesa, balsavimas Seime dėl nepasitikėjimo vyko keistomis aplinkybėmis, o tai dar labiau išryškino neaiškumus dėl šios aferos. Tad kas toliau?
Paslaptingas areštas
Akivaizdu, jog kiek paskubėjusiai opozicijai pritrūko šalininkų. Tačiau apžvalgininkams įtarimų sukėlė išvakarėse įvykdytas multimilijonieriaus Mareko Falentos areštas.
Vidaus saugumo agentūros (VSA) tardytojai demonstratyviai areštavo šį turtuolį, lobstantį iš Rusijos anglių importo, o D.Tuskas Seime pareiškė, kad prie aferos galbūt prisidėjo Rusija.
Toks premjero pareiškimas, kad svetimos jėgos siekia nuversti vyriausybę, padėjo valdantiesiems suvienyti per balsavimą savo šalininkus, ir opozicija pralaimėjo.
Turtuolis neigia kaltinimus
Po paros už milijono zlotų (830 tūkst. litų) užstatą prokuratūra paleido M.Falentą į laisvę, o verslininkas paneigė D.Tusko mestus kaltinimus.
Į turtingiausių Lenkijos žmonių penkiasdešimtuką įeinantis, beveik pusę milijardo zlotų (beveik 415 mln. litų) turto sukaupęs M.Falenta pareiškė, kad nėra verslo savižudis ir neturi nieko bendra su politikų pokalbių įrašinėjimu.
M.Falenta priminė, kad prieš kelis mėnesius per susitikimą su angliakasiais D.Tuskas pareiškė, jog dės visas pastangas, kad apribotų trečdaliu pigesnių rusiškų anglių importą, nes tai kelia bankroto grėsmę Lenkijos kasykloms.
Po to iždo viceministras Rafalas Baniakas esą jį ėmė kalbinti, kad parduotų valstybei bendrovę „Skladywęgla.pl“, turinčią didžiausią mažmeninės anglių prekybos tinklą šalyje ir importuojančią šią rusišką žaliavą.
M.Falentai atsisakius įmonę parduoti, prokuratūra apkaltino, kad „Skladywęgla.pl“ slepia mokesčius, o VSA agentai suėmė keliolika firmos vadybininkų ir buvo paralyžiuotas jos darbas.
M.Falenta teigia, kad su jo įmone valstybės rankomis susidorojo lenkiškas anglis parduodantys verslininkai, bet neigia slaptais įrašais siekęs atkeršyti vyriausybei.
Kas sumokėjo padavėjams?
Dviejuose elito pamėgtuose restoranuose slapta politikų pokalbius įrašinėjo du broliai padavėjai ir vieno jų draugas.
Vienas brolių anksčiau dirbo M.Falentos bendrovėje ir dabar policijai esą prisipažino, kad minėtas verslininkas ne tik davė aparatūrą įrašams daryti, bet ir sumokėjo šimto tūkstančių zlotų (83 tūkst. litų) honorarą.
Verslininkas tokius kaltinimus taip pat neigia, o apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad kai kurie paviešinti įrašai buvo padaryti tomis dienomis, kai nė vienas iš minėtų padavėjų nedirbo.
M.Falenta neneigia pažįstantis vieną iš brolių, bet priminė, kad valdo 30 įvairių įmonių. Jis esą ne tik nesiekė konflikto su D.Tusko vadovaujama PPP, bet ir buvo jos šalininkas.
M.Falentos įmonėse dirba PPP seimūnai ir jų giminės, o verslininko tėvas įkūrė regioninį PPP skyrių.
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ teigia, kad kol kas šioje istorijoje vis dar daugiau klausimų nei atsakymų, o vyriausybės darbą paralyžiuoja baimė, kad ateityje bus paviešinti ir skandalingi kitų ministrų pokalbiai.
Įtartina pinigų emisija
Verslo dienraštis „Dziennik Gazeta Prawna“ toliau gvildena įrašuose užfiksuotą kompromituojantį vidaus reikalų ministro Bartlomiejaus Sienkiewicziaus pokalbį su centrinio banko (CB) vadovu Mareku Belka.
Ministras prašė bankininko, kuris pagal įstatymą privalo nesikišti į politiką, kad padėtų nugalėti opozicinę Teisės ir teisingumo partiją (TTP) ir pagerintų PPP įvaizdį prieš Seimo rinkimus išleisdamas į apyvartą papildomą kiekį pinigų.
Už tai atsidėkodamas B.Sienkiewiczius žadėjo priimti prašomas CB įstatymo pataisas ir atšaukti M.Belkos nemėgstamą finansų ministrą Jaceką Rostowskį.
Netrukus po šio pokalbio J.Rostowskis buvo atšauktas, ir Seimui buvo pateiktas siūlymas priimti CB įstatymo pataisas, suteikiant didesnę laisvę disponuoti lėšomis.
Dienraštis paviešino instituto „Warsaw Enterprise Institute“ apskaičiavimus, neva įrodančius, kad šį pavasarį centrinis bankas į apyvartą išleido per didelį pinigų kiekį, taip padėdamas vyriausybei išspręsti lėšų deficitą.
Konstitucija draudžia bankui tokiu būdu kaišyti biudžeto skyles, tačiau minėtas institutas apskaičiavo, kad pirmąjį šių metų pusmetį apyvartoje buvo tris su puse karto daugiau naujai išspausdintų pinigų nei įprasta.
Ekspertams įtarimus kelia ir tai, kad dauguma naujų nominalų buvo šimtinės, nors jos gerokai lėčiau susidėvi už smulkesnio nominalo kupiūras.
Lietuvių kilmės sociologės kritika premjerui
Lietuvių kilmės mokslininkė, viena garsiausių Lenkijos sociologių Jadwyga Staniszkis negailestingai kritikuoja premjerą D.Tuską dėl siekio nuslėpti aferą.
J.Staniszkis pareiškė, kad įrašai atskleidė kompromituojančius valdančiųjų politikų ir valstybės įmonių vadovų sandorius, tačiau premjeras juos ignoruoja ir kartu tarsi įteisina.
Sociologė kaltina, kad tokiu būdu premjeras skatina pavaldinius slėpti nuo visuomenės tikrąją valstybės padėtį ir į manipuliacijas įtraukia slaptąsias tarnybas.
Profesorė priminė, jog iš valdininkų pokalbių įrašų paaiškėjo, kad šalies skolos ir biudžeto trūkumas yra kur kas didesni, nei skelbiama oficialiai.
Taip pat paaiškėjo, jog ministrai baiminasi, kad netrukus pritrūks lėšų pensijoms, tačiau to nesako visuomenei.
Sociologė teigia, kad net jei dabartinė vyriausybė ir nežlugs, o premjerui bus pasiūlyta eiti aukštas pareigas Briuselyje, D.Tusko valdymas šalies istorijoje bus siejamas su amoralumu ir karjerizmu.