Balsavimas dėl vidaus reikalų ministro Bartlomiejaus Sienkiewicziaus ir naujos vyriausybės suformavimo Seime vyko praėjusį penktadienį. Bet balsavimo išvakarėse Centrinio antikorupcinio biuro (CAB) agentai įvykdė keistą akciją – jie atliko kratas Seimo Valstiečių partijos frakcijos pirmininko Jano Bury kabinete ir jo namuose.
Tą rytą CAB atliko keletą kratų – esą tiriama korupcijos byla Priekarpatės regione, iš kur yra kilęs J.Bury. Tačiau toks paaiškinimas daugelio neįtikino – juk prokuratūra nepateikė J.Bury jokių kaltinimų.
Nenuostabu, kad ir opozicinių partijų atstovai, ir patys valstiečiai ėmė įtarti, jog CAB agentų padedama valdančioji Piliečių platformos partija (PPP) panoro sudrausminti vyriausybinės koalicijos partnerius.
Ministras pareiškė protestą
Nors Valstiečių partijos atstovų 460 vietų Seime yra vos 32, tik su jų pagalba PPP, parlamente turinti 202 vietas, gali užsitikrinti trapią daugumą. Tai tapo ypač aktualu, kai prieš mėnesį žurnalas „Wprost“ ėmė spausdinti slapta įrašytus kompromituojančius PPP deleguotų ministrų ir valdininkų pokalbius.
Išsigandę, kad skandalas gali pakenkti ir valstiečių įvaizdžiui, šios partijos lyderiai pareiškė paremsiantys opozicijos siūlymą rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, jei iki vasaros pabaigos nebus atskleistos visos skandalo detalės.
Prieš dvi savaites premjeras Donaldas Tuskas pribloškė opoziciją netikėtai inicijavęs ir laimėjęs balsavimą dėl pasitikėjimo vyriausybe.
Bet praėjusį penktadienį tokį balsavimą pakartotinai surengė jau opozicija. Manoma, jog PPP lyderis D.Tuskas išsigando, kad valstiečiai šį kartą gali jį išduoti.
Balsavimo išvakarėse CAB atliko kratas J.Bury kabinete Seime ir jo namuose – tai nedviprasmiškai sukritikavo valstiečiams atstovaujantis žemės ūkio ministras Marekas Sawickis. Jis apkaltino prokuratūrą ir CAB siekiu „paveikti balsavimą Seime“.
PPP lyderiai pareiškė neturintys nieko bendra su kratomis, tačiau kritikai priminė, kad CAB yra pavaldi būtent premjerui.
Prokuratūra irgi teisinosi, kad tą dieną atliko daug kratų, o jos buvo suplanuotos seniai – kaip didesnės operacijos, skirtos demaskuoti korumpuotus valdininkus Priekarpatės regione, iš kurio kilęs J.Bury, dalis.
Opozicija balsavimą Seime dėl vyriausybės atstatydinimo pralaimėjo, tačiau nei prokuratūros, nei premjero tvirtinimai, kad krata J.Bury biure buvo tik sutapimas, nieko neįtikino. Net PPP palankus dienraštis „Gazeta Wyborcza“ pareiškė, kad CAB visuomenei taip ir nepaaiškino, kuo J.Bury kaltinamas.
Siekia užčiaupti leidėjus
Ne mažiau mįslių sukėlė ir Finansinės kontrolės komisijos (FKK) sprendimas skirti 0,5 mln. zlotų baudą žurnalui „Wprost“ už tariamus mokesčių pažeidimus.
Abejonių dėl tokio sprendimo kilo todėl, kad FKK taip nubausti žurnalą nusprendė už prasižengimus prieš 4 metus, kuriuos „Wprost“ teisininkai vadina prasimanytais.
Apžvalgininkai spėja, kad tokiu būdu premjeras D.Tuskas nori užčiaupti „Wprost“ leidėjus ir perspėti juos dėl tolesnio vyriausybę demaskuojančių įrašų viešinimo.
„Wprost“ savininkas Michalas Lisieckis teigia, kad bauda yra neproporcinga įmonės finansinės veiklos apimčiai, ir spėja, jog žurnalas buvo nubaustas vien dėl vyriausybę kritikuojančių straipsnių.
Vienas garsiausių politikos apžvalgininkų, buvęs Lenkijos ambasadorius Urugvajuje Jaroslawas Gugala pareiškė, kad šiuo atveju „valstybė elgiasi tarsi gangsteris, norintis pribaigti kitą gangsterį“.
Milijardierius išsipirko?
Savo ruožtu žurnalas „Polityka“ iškėlė versiją, kad turtingiausias šalies žmogus, milijardierius Janas Kulczykas sugebėjo perimti įrašus, kuriuose buvo įamžinti jo korupciniai pokalbiai su ministrais.
Žurnalas tvirtina, kad 11,3 mlrd. zlotų turto sukaupusio J.Kulczyko apsaugos tarnyba gerokai anksčiau už vyriausybę sužinojo apie „Wprost“ turimus įrašus ir sugebėjo dalį jų perpirkti.
Esą vienas „Wprost“ žurnalistas dvejus metus ruošė knygą apie prieštaringą J.Kulczyko ir jo tėvo praeitį, tačiau ji nebuvo išspausdinta.
Milijardierius neva už 0,5 mln. zlotų nupirko knygos juodraštį ir jį sunaikino.
„Polityka“ priminė, kad J.Kulczykas turtus susikrovė valdant kairiesiems, kai pastarieji leido jam pigiai privatizuoti ir brangiai užsieniečiams parduoti valstybines įmones.
Spėjama, kad įrašuose buvo įamžintos J.Kulczyko derybos su dabartiniais ministrais dėl chemijos fabriko „Ciech“ pardavimo.