S.Mikseris teigė pritariantis neseniai paskelbtai Didžiosios
Britanijos vyriausybės ataskaitai apie menką NATO pasirengimą
atremti Rusijos nekonvencinius karybos metodus ir būtinybę Baltijos
šalis geriau inkorporuoti į Aljanso struktūras.
Britanijos
nacionalinė gynybos komisija taip pat rekomendavo dislokuoti
nuolatinius NATO karinius junginius Baltijos šalyse, nes pastarieji
įvykiai Ukrainoje atskleidė Aljanso chartijos penktajame
straipsnyje deklaruojamos kolektyvinės gynybos nepakankamumą, ypač
kibernetinių atakų ir karinio maišto atvejais.
S.Mikserio tikinimu, nors politinė ir karinė situacija Rytų
Europoje įtempta, Estijos gyventojai ir politikai nelinkę pulti į
paniką.
„Į savo gynybos ir saugumo pajėgumus per pastaruosius metus
investavome nemažai lėšų, taip pat dėjome daug pastangų stiprindami
santykius su Aljanso nariais Europoje ir Amerikoje“, - kalbėjo
ministras, taip pat išreiškęs susirūpinimą Rusijos karinių pajėgų
telkimu netoli rytinių Estijos sienų.
Pašnekovas tvirtino, kad Baltijos šalims būtinas geresnis
gynybos planas, ypač stiprinant situacijos vertinimą ir trumpinant
reakcijos į grėsmę laiką.
S.Mikserio teigimu, NATO sąjungininkai
apskritai turi pranašumą prieš Rusiją karyboje, nors pats V.Putinas įsitikinęs priešingai.
„Laiko dar yra. Rusija skyrė daugybę dėmesio savo greitojo
reagavimo pajėgoms. Iš esmės V.Putinas savo kariuomenėms gali
vadovauti ir namuose“, - įspėjo ministras.