Dienraščio „The Independent“ teigimu, taikos planą, dėl kurio tariasi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, sudaro dvi pagrindinės gairės, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis „The Independent“ ir AP.
Pirmoji – Ukrainos pasienio stabilizavimas. Kalbama apie Luhansko ir Donecko sritis, kuriose liepsnoja kruvini susirėmimai su prorusiškais separatistais.
Antroji – tai solidi finansinė injekcija Ukrainos ekonomikai. Čia ypač svarbus naujas energetinis susitarimas, kuris užtikrintų stabilų dujų tiekimą į Europos Sąjungos šalis.
Tačiau Rusija, regis, taip pat spaudžia A.Merkel, o su ja ir visą tarptautinę bendruomenę pripažinti, kad Krymo nepriklausomybės paskelbimas ir Rusijos tuomet įvykdyta šio Ukrainos pusiasalio aneksija atitiko tarptautinę teisę. O tai padaryti daugybei Jungtinių Tautų narių būtų itin problemiška.
„The Independent“ šaltinių, dalyvaujančių derybose, teigimu, Rusija pirmiausia nutrauktų finansinę ir karinę paramą separatistams Rytų Ukrainoje, kuri savo ruožtu įgytų autonominių galių.
Mainais į tokį tūpsnį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasižadėtų nesiekti šalies narystės NATO, tada V.Putinas nebekliudytų sklandžiam Ukrainos eurointegracijos procesui. Kijevas tik prieš kelias savaites pasirašė Asociacijos susitarimą su ES.
Kita vertus, Ukrainai būtų pasiūlytas naujas ilgalaikis susitarimas su Rusijos dujų milžine „Gazprom“. Kijevo dujų atsargos sparčiai tirpsta ir gali išsekti dar prieš artėjančią žiemą – šaliai tai sukeltų milžiniškų problemų.
Čia padėtų vieno turtingiausių ukrainiečių verslininko Dmytro Firtašo paslaugos.
Jis šiuo metu gyvena Vienoje, bet sutaria ir su partneriais Rusijoje, ir su P.Porošenka, kurio kandidatūrą rėmė per šiemečius prezidento rinkimus.
Be to, Rusija sumokėtų Ukrainai 1 mlrd. JAV dolerių kompensaciją už sutarties, pagal kurią Maskva nuomojosi Juodosios jūros uostą savo laivams Kryme, sulaužymą.
A.Merkel ir V.Putino derybos esą vyko gana sklandžiai, kol neįvyko „Malaysia Airlines“ lėktuvo katastrofa Rytų Ukrainoje, ir planas buvo nukištas į stalčių.
Vis dėlto teigiama, kad diskusijas tikimasi atnaujinti.
„Šis planas – A.Merkel. Ji kalbasi tiesiogiai su V.Putinu. Ji nori išspręsti visas problemas, nes pasauliui nenaudinga nei įtampa Ukrainoje, nei Rusijos izoliacija. Niekas nenori naujo šaltojo karo“, – „The Independent“ teigė vienas prieigą prie derybų turintis šaltinis.
Tiesa, nors susitarimą dėl konflikto užbaigimo pasiekti aktualu ir Rusijai, regis, nesugebančiai suvaldyti separatistų, ir Vokietijai, kuriai svarbu ekonominiai ryšiai su Maskva, abejojama, kad Jungtinė Karalystė ar JAV sutiktų pripažinti Krymą Rusijos dalimi.
Tokio žingsnio neabejotinai nežengtų ir Bendrijos narės Rytų bei Vidurio Europoje, ypač Baltijos šalys ir Lenkija.