A.Litvinenka, Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB)
buvęs agentas, vėliau tapęs balsingu Kremliaus kritiku, mirė 2006-aisiais, jam tuomet buvo 43-eji,
dėl apsinuodijimo radioaktyviu polonio
izotopu Po-210, kurio buvo įdėta į jo arbatą viename Londono
viešbučių.
A.Litvinenkos šeima įtaria, jog jis buvo pradėjęs
bendradarbiauti su Britanijos žvalgyba, ir kaltino Rusijos prezidentą
Vladimirą Putiną dėl jo mirtino nunuodijimo, sakoma pranešime,
kuris buvo paskelbtas po disidento mirties. Jungtinės Karalystės
policija anksčiau įvardijo įtariamaisiais du Rusijos piliečius.
Naujausias tyrimas vyks tęsiantis didelei santykių krizei tarp
Rusijos ir Vakarų šalių, kurios kaltina Maskvą kurstant
separatistinį konfliktą Ukrainoje ir tiekiant ginkluotę kovotojams,
kurie galbūt numušė oro bendrovės
„Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvą.
Teisėjas Robertas Owenas, oficialiai
paskelbęs tyrimo pradžią Londono aukštajame teisme, dalyvaujant
A.Litvinenkos našlei Marinai ir sūnui Anatolijui, sakė, kad daug
liudijimų, siejančių Rusiją su tuo nusikaltimu, bus išklausyti
slaptai.
Pasak R.Oweno, Britanijos vyriausybės surinkta medžiaga jau
„akivaizdžiai parodė, kad Rusijos valstybė atsakinga dėl pono
Litvinenkos mirties, o aš pats vėliau palaikiau tą požiūrį“.
R.Owenas pridūrė, kad šio tyrimo klausimai dėl Rusijos atsakomybės bus
„centrinės svarbos“.
Pasirinktas posėdžių formatas rodo, kad nagrinėjant šią
bylą gali būti pirmąkart panaudoti įslaptinti žvalgybos
dokumentai, galbūt juos teismas peržiūrės, tačiau tik už
uždarų durų.
„Jos didenybės vyriausybė turi dokumentų, susijusių su pono
Litvinenkos mirtimi, tačiau jie yra tokie slapti, kad jų nebus
galima naudoti atvirame teisme, – pažymėjo teisėjas. –
Svarbiausias klausimas, su kuriuo susijusi ta įslaptinta medžiaga,
yra Rusijos valstybės atsakomybė dėl pono Litvinenkos mirties.“
Britanijos atsakomybė užtikrinti A.Litvinenkos, kuris į
Jungtinę Karalystę pabėgo 2000 metais, saugumą nebus svarstoma
šiame tyrime, nes R.Owenas sakė, kad nėra jokių ženklų,
rodančių kokių nors Londono nesėkmių šioje srityje.
Manoma, kad pagrindiniai šio tyrimo veiksmai prasidės ne
anksčiau negu ateinantį sausį ir veikiausiai truks iki ateinančių
metų pabaigos.
Marina Litvinenka sakė, kad šio tyrimo pradžia yra „labai
ypatinga diena“.
„Tai svarbu, nes klausimai, kodėl ir kas nužudė mano vyrą,
nebuvo atsakyti, – sakė ji žurnalistams prie teismo rūmų. –
Visi žmonės visame pasaulyje sužinos tiesą.“
Teisėjas ketvirtadienį pradėjo tyrimą, oficialiai
sustabdydamas ankstesnį procesą – bylą, kurioje nagrinėjamos
mirties aplinkybės, tačiau nenustatoma kaltė. Dabar jis pradėjo
sudėtingesnį viešą tyrimą.
Britanijos vyriausybė liepos 22 dieną savo pranešime
pareiškė, kad pradės nuodugnų tyrimą. Šis sprendimas žymėjo
staigų posūkį ankstesniame tyrime, kuris, anot R.Oweno,
„buvo vilkinimas“.
Ministrai anksčiau atsisakydavo patenkinti A.Litvinenkos šeimos
prašymus surengti viešą tyrimą, argumentuodami, kad turi apsaugoti
slaptą informaciją apie Britanijos ir Rusijos žvalgybą.
Vasarį Aukštasis teismas nutarė, kad vidaus reikalų sekretorė
Theresa May turi peržiūrėti tą sprendimą, o žinia
apie naują tyrimą buvo paskelbta praėjusią savaitę.
Rusijos ambasadorius Londone Aleksandras Javtonenka sakė, jog
Maskva nepriims tyrimo išvadų, jeigu kurie nors įrodymai bus
pateikti slaptai.
„Rusija – labiausiai suinteresuota šalis, kalbant apie tiesos
nustatymą šioje neskaidrioje aferoje, – ambasadorius Aleksandras
Jakovenka sakė per spaudos konferenciją praėjusią savaitę. –
Niekada nepriimsime jokių vietų vertinimų, pagrįstų įrodymais,
dėl kurių teisme nebuvo išklausyti priešingi argumentai.“
Britanija atkakliai neigė, kad sprendimas pradėti šį tyrimą
kaip nors susijęs su pastangomis didinti tarptautinį spaudimą
Rusijai po to, kai rytų Ukrainoje liepos 17 dieną sudužo Malaizijos
keleivinis lėktuvas – kaip manoma, numuštas Maskvos palaikomų
sukilėlių.
Marina Litvinenka sakė, jog „politinė padėtis“ galėjo
prisidėti prie to sprendimo, tačiau ji nemananti, kad politika kaip
nors paveiks teisinį procesą.
Britanijos policija pagrindiniu įtariamuoju įvardijo Andrejų
Logovojų – buvusį Rusijos šnipą, tapusį įstatymų leidėju,
taip pat buvusį slaptąjį agentą Dmitrijų Kovtuną, tačiau Maskva
atsisakė juos išduoti.
Tiek A.Lugovojus, tiek D.Kovtunas neigia kaip nors prisidėję
prie A.Litvinenkos mirties, o A.Lugovojus pareiškė, kad
naujasis tyrimas yra politiškai motyvuotas.