„Be abejo, aišku, jog jeigu sankcijos neproporcingai smogs
Suomijai, mes prašysime palaikymo iš savo partnerių Europoje, –
A.Stubbas sakė per spaudos konferenciją. – Turime laikytis
ekonominio solidarumo principo. Praktiškai tai reiškia, kad
labiausiai paveiktos šalys narės taip pat turėtų gauti tam tikros
formos kompensaciją.“
A.Stubbas konkrečiai nenurodė, kokių kompensacijų prašytų.
Suomija kovojo su recesija 2012–2013 metais, o dabar jau junta
sumažėjusios prekybos su kaimynine Rusija padarinius nuo konflikto
Ukrainoje pradžios.
Suomijos centrinis bankas prognozuoja, kad 3 proc. susitraukimas
Rusijos ekonomikoje sumažintų Suomijos bendrąjį vidaus produktą
(BVP) puse procentinio punkto.
„Drįstu sakyti, kad yra potenciali rizika – pabrėžiu,
potenciali – kad kils ekonomikos krizė 2.0“, – sakė A.Stubbas.
ES praeitą savaitę paskelbė plačias ekonomikos sankcijas
Rusijai, įskaitant suvaržymus Rusijos valstybiniams bankams prieiti
prie Europos finansų rinkų, draudimą parduoti ginklus ir apriboti
galimybes parduoti svarbias technologijas, dėl ko nukentės Maskvai
itin svarbus naftos sektorius.
Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsakė
paskelbdamas įsaką, vienerius metus draudžiantį arba ribojantį
maisto ir žemės ūkio produktų importą iš šalių, kurios
palaikė sankcijas.
Rusijos valstybinė žiniasklaida nurodė, kad į tą sąrašą
įtraukti visi vaisiai ir daržovės, užauginti 28 ES šalyse. Taip
pat uždrausta importuoti vištieną ir kitus žemės ūkio produktus
iš JAV.