Vaistai nuo Ebolos sukurti, bet naudos iš jų mažai

O ką, jeigu žmonės, patikėję vaistais, kurie iš tiesų neveikia, aplaidžiau žiūrės į tradicines kovos su infekcinėmis ligomis priemones?

Žmones, užsikrėtusius Ebolos virusu, galbūt galėtų išgelbėti naujai išrasti eksperimentiniai vaistai skambiu pavadinimu „Zmapp“.  Apie tai rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis AP informacija.

Tačiau tokių vaistų vartojimas kelia nemažai etinių problemų. Ar galima leisti masiškai taikyti naują, bet nepatvirtintą mirtinos ligos gydymo būdą?

Kai kurie sveikatos specialistai baiminasi, kad užsikalbėjus apie mažytes naujųjų vaistų dozes bus atitrauktas dėmesys nuo patikrintų būdų, kaip suvaldyti ligos protrūkį, – tiesiog kuo greičiau diagnozuoti ligą ir izoliuoti sergančiuosius.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kitą savaitę šaukia medicininės etikos specialistų pasitarimą.

Jie kalbėsis, ar atsakinga pasitelkti vaistus, kurie niekada nebuvo išbandyti su žmonėmis.

Be to, PSO penktadienį paskelbė Vakarų Afrikoje siaučiančią Ebolos viruso epidemiją tarptautine ekstremalia visuomenės sveikatai situacija. 

Viena šalis jau pareiškė susidomėjimą naujuoju medikamentu. Nigerijos sveikatos apsaugos ministras Onyenbuchi Chukwu spaudos konferencijoje sakė, kad jau kreipėsi į JAV sveikatos apsaugos pareigūnus dėl galimybės gauti „Zmapp“.

Tačiau JAV valdininkai atsakė, kad pirmiausia sutikimą turi duoti gamintojas.

Pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centro vadovo Tomo Friedeno, kol kas nėra galimybės gauti šių vaistų dozių.

JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Ebolos viruso protrūkis yra kontroliuojamas ir kad amerikiečiai su sąjungininkais dirba siekdami padėti Vakarų Afrikos šalių sveikatos apsaugos pareigūnams imtis reikalingų žingsnių.

Paklaustas apie eksperimentinius vaistus, B.Obama atsakė, kad neturi apie jį visos informacijos, ir pridūrė: „Leiskime mokslui mums vadovauti.“

Nuo Ebolos viruso, kuriuo Vakarų Afrikoje jau užsikrėtė per 1,7 tūkst. žmonių, o daugiau kaip 930 iš jų mirė, vis dar nėra jokių patvirtintų vaistų ar vakcinos.

Ebolos viruso protrūkis tapo pačiu baisiausiu kada nors buvusiu virusinės hemoraginės karštligės protrūkiu.

„Kiek kartų buvome atradę stebuklingus vaistus, kurie pridarydavo daugiau žalos negu duodavo naudos?“ – klausė Minesotos universiteto profesorius Michaelas Osterholmas, patariantis JAV vyriausybei infekcinių ligų klausimais.

„Gydymas vakcinomis ir vaistais šiuo metu nevyksta, ir tai nėra pagrindinė priemonė visam šitam sustabdyti“, – aiškino profesorius.

Mokslininkai pabrėžia, kad nėra būdo sužinoti, ar eksperimentiniai vaistai „Zmapp“ iš tiesų kaip nors paveikė dviejų amerikiečių, Ebolos virusu užsikrėtusių Liberijoje, sveikatos būklę.

Nors pacientams buvo skirta vaistų, pranešama tik tiek, kad jų organizmas juos priėmė teigiamai. Šiuo metu abu amerikiečiai slaugomi vienoje Atlantos ligoninėje.

„Mes net nežinome, ar „Zmapp“ apskritai veikia“, – pabrėžė Anthony Fauci iš Nacionalinio sveikatos instituto, kuris prisideda prie tyrinėjimų ir vaistų kūrimo finansavimo.

Šis preparatas – kokteilis trijų antikūnų, kurie sukurti taip, jog atpažįsta Ebolos virusą ir prisijungia prie jo paveiktų ląstelių, kad imuninė sistema galėtų jas nužudyti.

Žmogaus imuninė sistema gamina antikūnus kovoti su įvairiomis ligomis.

Pirmieji bandymai išgauti tokius antikūnus iš pasveikusių žmonių ar gyvūnų kraujo siekia XIX amžių – taip buvo bandoma išgydyti difteriją.

Naudodamiesi modernia technika mokslininkai antikūnus kovoti su Ebolos virusu išgavo iš laboratorinių pelių. „Zmapp“ gamintojai šiuo metu daugina antikūnus tabako augaluose ir tada juos grynina.

Šis procesas be galo lėtas.

Gamintojai pranešė vyriausybei, kad pagaminti net ir nedidelį vaistų kiekį užtruks 2–3 mėnesius.

Žinoma, Nacionalinis sveikatos institutas ir kiti vyriausybei dirbantys mokslininkai ieško būdų, kaip pagreitinti vaistų gamybą bent jau tiek, kad būtų galima atlikti jų oficialius tyrimus arba duoti nemokamai išbandyti žmonėms.

„Tikimės, kad protrūkis greitai pasibaigs, bet neatrodo, kad taip bus, – sakė A.Fauci. – Būtent todėl visi stengiasi pagreitinti vaistų patekimo į rinką procesą.“

Kad pagerėtų ligos diagnozavimas Ebolos viruso paliestose šalyse, JAV maisto ir vaistų administracija trečiadienį leido naudoti eksperimentinį kraujo testą virusui aptikti.

Mat pirmieji simptomai – karščiavimas, vėmimas ir viduriavimas – gali būti supainioti su kitomis ligomis.

Kraujo tyrimą Gynybos departamentas sukūrė tiktai naudoti savo paties laboratorijose.

Šią savaitę PSO sušaukė neeilinį komitetą, kurio užduotis – nustatyti, ar ligos protrūkis turėtų būti paskelbtas keliančiu grėsmę žmonių sveikatai tarptautiniu mastu. Penktadienį komitetas mirtinai pavojingo Ebolos viruso protrūkį paskelbė „tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatai situacija“. 

Dvi dienas Šveicarijoje posėdžiavę PSO pareigūnai teigė, kad kovai su šia liga būtinas koordinuotas tarptautinis atsakas. 

„Atsižvelgiant į Ebolos viruso užkrečiamumą (...) galimos tarptautinio ligos plitimo pasekmės būtų itin rimtos“, - rašoma PSO pranešime. 

Organizacijos atstovai teigė, kad kovai su šia liga nereikės imtis drastiškų tarptautinės prekybos ar kelionių suvaržymų, tačiau pasaulio valstybių vyriausybes įspėjo būti pasirengusias stebėti, identifikuoti ir gydyti Ebolos hemoragine karštine apsikrėtusius asmenis. 

PSO žiniomis, ypač Liberijoje medikai susiduria su bendruomenės pasipriešinimu – žmonės bijo gultis į ligonines ir slapta slaugo savo artimuosius namie, taip ir patys rizikuodami susirgti. Pažymėtina, kad Ebolos virusas perduodamas tiktai per sergančio žmogaus kraują ir kitus kūno skysčius.

Bet sveikatos apsaugos specialistai taip pat ne visada atpažįsta šį virusą. Nigerijos valdžia pripažino, kad jie ne iš karto įtarė Ebolos virusą, kai pirmasis žinomas juo užsikrėtęs pacientas įvažiavo į jų šalį.

„Kalbant apie Ebolos virusą svarbiausia tai, kad mes žinome, kaip jį sustabdyti. Tai tradicinės priemonės“, – pabrėžė Ligų kontrolės ir prevencijos centro vadovas T.Friedenas.

Tai reiškia – surasti ir izoliuoti pacientus, šviesti tuos, kurie turėjo su jais kontaktų, ir labai griežtai kontroliuoti infekciją ligoninėse.

„Reikia kruopščiai visa tai daryti, ir Ebolos virusas pasitrauks“, – įsitikinęs pareigūnas.

Minesotos universiteto profesorius M.Osterholmas baiminasi, kad tokius patikrintus ir išbandytus metodus gali užgožti nesusipratimai dėl vilčių gauti naująjį stebuklingąjį medikamentą.

„Jeigu amerikiečiai visą laiką turėjo šį serumą, kodėl jo neatsiunčia mums į Afriką, kad padėtų išgelbėti žmonių gyvybę?“ – jau spėjo pasipiktinti Siera Leonės publicistas Winstonas Ojukutu Macauley.

Vis dėlto pasitelkiant eksperimentinius vaistus būtina užtikrinti, kad pacientai suprastų, jog nėra įrodymų, kad jie padės. „Zmapp“ gali net pakenkti.

Šiaip ar taip, apie 40 proc. užsikrėtusiųjų Ebolos virusu pasveiksta.

Ar JAV būtų moralu siūlyti nepatikrintą medikamentą trečiojo pasaulio šalių žmonėms, neišbandžius jo su savo piliečiais?

Tokias ir panašias problemas kitą savaitę spręs PSO.

Problemų kiltų, net jeigu pavyktų pagaminti tiek preparato dozių, kad pakaktų platesnio masto eksperimentui atlikti.

Tada būtų keblu, kuriuos pacientus pasirinkti vaistams išbandyti – neišvengiamai pasipiltų priekaištų, kodėl vaistų buvo skirta vienam, o ne kitam pacientui.