Naujagimis, sveriantis 1,775 kilogramo, pasaulį išvydo po Cezario pjūvio 31-ąją savaitę, nes motinai išsivystė preeklampsija.
Ši moteris kentėjo dėl Rokitansky sindromu vadinamo genetinio sutrikimo – ji gimė be išsivysčiusios gimdos, nors kiaušidės buvo normaliai funkcionuojančios.
Pasak chirurgų, šis pasiekimas leidžią įveikti vieną iš paskutinių didžiujų moters nevaisingumo priežasčių: gimdos nebuvimą, kai šis organas nesusiformuoja dėl genetinių sutrikimų arba chirurgiškai pašalinamas dėl medicininių priežasčių.
„Absoliutus nevaisingumas dėl gimdos veiksnių yra vienintelė svarbi moterų nevaisingumo atmaina, iki šiol laikyta neišgydoma“, – rašoma „Lancet“ straipsnyje.
Persodinimui panaudota gimda buvo paimta iš 61 metų moteris, artimos tos šeimos draugės, kuri septyneriais metais anksčiau patyrė menopauzę. Praėjusiais metais atlikta persodinimo operacija truko 10 valandų.
Recipientei buvo atliktas dirbtinis apvaisinimas. Kiaušinėliai buvo paimti iš jos kiaušidžių ir apvaisinti jos partnerio sperma, o vėliau užšaldyti.
Praėjus metams po persodinimo, vienas ankstyvosios vystymosi stadijos embrionas buvo perkeltas į persodintą gimdą. Trimis savaitėmis vėliau atliktas nėštumo testas buvo teigiamas.
Po persodinimo buvo trumpai pasireiškusi atmetimo reakcija, tačiau ji buvo sėkmingai nuslopinta padidinus imuninės sistemos veiklą slopinančių kortikosteroidinių preparatų dozę.
„Mūsų sėkmė pagrįsta intensyviais ilgiau nei 10 metų vykdytais tyrimais, naudojant gyvūnus, ir chirurginiu mūsų komandos mokymų. Ji atveria galimybę išgydyti daug jaunų moterų, kenčiančių dėl gimdos nevaisingumo visame pasaulyje“, – „Lancet“ citavo Geteborgo universiteto profesorių Mattsą Braennstroemą, vadovavusį šiai operacijai.
„Dar daugiau – pademonstravome, kad įmanoma persodinti gyvos donorės gimdą, net jeigu donorė yra patyrusi menopauzę“, – pridūrė jis.
Kaip rodo ankstesni tyrimai, Rokitansky sindromas, kurio visas pavadinimas yra Mayerio-Rokitansky-Kuesterio-Hauserio sindromas, pasireiškia maždaug vienai iš 4,5 tūkst. naujagimių mergaičių.
Šia liga segančios moterys, taip pat tos, kurioms yra pašalinta gimda, iki šiol galėdavo tik įsivaikinti arba pasinaudoti surogatinės motinos paslaugomis.
Tačiau surogatinė motinystė neleidžiama daugelyje šalių dėl etinių, teisinių arba religinių priežasčių.
Neįvardyta švedė buvo viena iš devynių moterų, kurioms buvo persodintos gyvų donorių gimdos pagal M.Braennstroemo programą.
Dviem iš jų teko pašalinti transplantuotas gimdas per kelis mėnesius nuo operacijos dėl infekcijų arba persodinto organo kraujotakos sutrikimų, sakoma straipsnyje.
Kitoms septynioms moterims per pirmuosius 2–3 mėnesius prasidėjo menstruacijos, o persodintos gimdos išliko funkcionuojančios praėjus metams po operacijos.
Anksčiau buvo atlikti du kiti mėginimai persodinti gimdą kitose klinikose, bet nė viena iš tų recipienčių nepagimdė gyvo kūdikio.
Pirmasis, atliktas Saudo Arabijoje 2000 metais, baigėsi nesėkme po trijų mėnesių, kai gimdoje išsivystė nekrozė ir organą teko pašalinti.
Per antrąjį mėginimą Turkijoje 2011 metais buvo persodinta mirusios donorės gimda. Operuota moteris pastojo, bet po šešių savaičių patyrė persileidimą.
