Tebesitęsiant Rusijos ginčui su Vakarais dėl Ukrainos, Serbijos
prezidentas Tomislavas Nikoličius patiesė V.Putinui raudoną kilimą
o paskui abu prezidentai automobiliu nuvyko padėti vainikų
kapinėse, kur palaidoti rusų kariai, žuvę per 1944 metų spalio
mūšį už Belgrado išvadavimą.
Gatvėje, vedančioje iš oro uosto į Belgrado centrą, buvo
iškabintos Serbijos ir Rusijos vėliavos.
Belgrado gatvės, kuriomis turėjo važiuoti V.Putinas, buvo
griežtai saugomos, gyventojams buvo nurodyta užtraukti užuolaidas.
Daugelis mokyklų ir vaikų darželių vėl šio vizito buvo
uždaryti.
Be susitikimo su T.Nikoličiumi, kuris turi įteikti jam garbės
medalį, V.Putinas kreipsis į minias per karinį paradą, skirtą
70-osioms Belgrado išvadavimo iš nacių okupacijos metinėms.
Tame parade dalyvaus daugiau negu 3 000 karių, taip pat pasirodys
Rusijos aviacijos akrobatikos trupė.
Vizito išvakarėse Rusijos lyderis dar kartą pareiškė, kad
negalima leisti revizuoti Antrojo pasaulinio karo rezultatų.
„Šiandien mūsų bendra pareiga - priešintis nacizmo
heroizavimui. Tvirtai priešintis mėginimams revizuoti Antrojo
pasaulinio karo rezultatus. Nuosekliai kovoti su bet kokiomis rasizmo,
ksenofobijos, agresyvaus nacionalizmo bei šovinizmo formomis ir
apraiškomis“, - sakė V.Putinas interviu serbų dienraščiui
„Politika“.
„Deja, „vakcina“ nuo nacizmo viruso, sukurta Niurnbergo
tribunolo, kai kuriose Europos valstybėse netenka galios. Akivaizdus
įrodymas - atviros neonacizmo apraiškos, kurios jau tapo įprastu
dalyku Latvijoje ir kitose Pabaltijo šalyse“, - sakė jis.
Rusijos prezidentas, kurio santykiai su ES ir Jungtinėmis
Valstijomis smarkiai pašlijo dėl krizės Ukrainoje, sakė, kad
situacijoje toje šalyje „kelia ypatingą susirūpinimą, nes ten
vasarį buvo įvykdytas antikonstitucinis valstybinis perversmas,
kurio varomąja jėga buvo nacionalistai ir kitos radikalios
grupuotės“.
Prezidentas apdovanojo
Serbijos
prezidentas Tomislavas Nikoličius apdovanojo Rusijos prezidentą
Vladimirą Putiną Serbijos Respublikos I laipsnio ordinu, praneša
„RIA Novosti“.
„Brangusis broli Vladimirai, serbų tauta didžiuojasi, kad tu
neši aukščiausią Serbijos ordiną“, - pareiškė rusiškai T.
Nikoličius.
V. Putinas padėkojo Serbijos vadovui už apdovanojimą. „Nemanau,
jog kažką padariau, kad nusipelnyčiau tokį apdovanojimą“, - sakė V.
Putinas. Anot jo, tai veikiau pagarbos Rusijai ir rusų tautai
ženklas.
„Noriu Jus patikinti, kad Rusija, kaip ir ankstesniais laikais,
visada laikys Serbiją artimiausia sąjungininke, artimiausia
giminaite“, - dėkojo V. Putinas. Jis pabrėžė, jog Rusija darys
visa, kad dviejų šalių santykiai būtų plėtojami ir atitiktų abiejų
tautų interesus.
Balansuoja tarp Briuselio ir Maskvos
Nuo Ukrainos krizės pradžios praeitų metų lapkritį Serbija
stengėsi balansuoti tarp savo įsipareigojimų ES, su kuria sausį
pradėjo derybas dėl narystės, ir pastangų palaikyti gerus
santykius su Maskva.
Rusija anksčiau palaikydavo Belgradą ir priešinosi Kosovo
nepriklausomybei nuo Serbijos. Pasak ekspertų, Belgradas siekia
užtikrinti, kad Serbijos įstojimas į ES nesikirstų su Maskvos
interesais.
Serbija – viena iš šalių, per kurią planuojama tiesti
dujotiekį „South Stream“. Šis 16 mlrd. eurų (55,2 mlrd. litų)
vertės projektas turi sumažinti Maskvos priklausomybę nuo tranzito
per Ukrainą, eksportuojant gamtines dujas. Dėl ginčų su Kijevu
dujų tiekimas iš Rusijos į Europos šalis jau ne kartą buvo
sutrikdytas.
Europos Komisija pareiškė, kad tas projektas neatitinka jos
taisyklių, ir grasino skirti baudas Bendrijos narėms, kurios
nenutrauks „South Stream“ statybos.
Bulgarija darbus šiame projekte sustabdė, tačiau Serbija sako
lauksianti, kol Briuselis ir Maskva susitars.
Rusija pasirašė sutartį su Serbija dėl „South Stream“ 2008
metais, o šiemet planuoja pradėti statybas.
Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“, atsakinga už
to vamzdyno statybą, taip pat yra pagrindinė akcininkė Serbijos
naftos monopolininkėje NIS – jai priklauso 51 proc. akcijų.
Maskva taip pat padėjo atgaivinti pašlijusią Serbijos
ekonomiką, 2013 metais suteikdama 800 mln. JAV dolerių paskolą
geležinkelių infrastruktūrai pertvarkyti.
Šių metų balandį Rusija sutiko paskolinti Belgradui dar 500
mln. dolerių, siekiant sumažinti Serbijos rekordinį biudžeto
deficitą.
Belgradui V.Putino vizitas bus proga pasiųsti politinę žinią
Vakarų šalims, sako analitikas Miodragas Radojevičius.
Pasak jo, ruošdamasis 2015 metais perimti pirmininkavimą Europos
saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), Belgradas gali
mėginti pademonstruoti esantis „gera vieta susitikimams (tarp
Rusijos ir Vakarų šalių) dėl klausimų, tokių kaip Ukraina“.