Rusija nepritarė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos pareiškimui pasmerkti sekmadienį Rytų Ukrainoje įvykusius prezidento ir parlamento rinkimus ir tikino, kad pareiškimas yra „neadekvatus“, pranešė Rusijos ambasadoriaus atstovas JT.
„Pareiškimo projektas neadekvatus, todėl jis nebuvo priimtas“, - teigė Rusijos ambasadoriaus atstovas JT Aleksejus Zaicevas.
Ukrainos ambasadorius JT Saugumo Taryboje kiek anksčiau pranešė, kad JT pateikė pareiškimo projektą dėl neteisėtų rinkimų Rytų Ukrainoje pasmerkimo. Rinkimus taip pat kritikavo Europos Sąjunga, Prancūzija, Vokietija, JAV ir kitos šalys.
„Tie pseudorinkimai yra šiurkštus pažeidimas prieštaraujantis rugsėjį pasirašytai paliaubų sutarčiai", - pareiškė Ukrainos
prezidentas pareiškė savo kreipimesi į tautą.
P.Porošenka sakė, kad kartu su saugumo vadais antradienį „peržiūrės“ Kijevo įsipareigojimus pagal paliaubų sutartį.
Prezidentas ketina „atšaukti“ svarbų punktą, užtikrinusį separatistams autonomiją Ukrainos sudėtyje.
Sekmadienį vykę rinkimai turėjo suteikti legitimumo separatistų administracijoms, kurios perėmė kontrolę dviejuose Ukrainos
rytiniuose išvystytos sunkiosios pramonės regionuose per balandį įsiplieskusį konfliktą.
Rusija, kuri neigia Vakarų šalių kaltinimus, jog jos kariai dalyvauja kautynėse Ukrainoje, rinkimus pripažino. Jungtinės
Valstijos pasmerkė „netikrą balsavimą“ ir kartu su įtakingomis Europos šalimis kritikavo Maskvos palaikymą neteisėtiems rinkimams.
„Tie netikri rinkimai prieštaravo Ukrainos konstitucijai ... ir pagrindinėms rinkimų normoms“, - pareiškė Baltieji rūmai, o
Valstybės departamentas perspėjo Maskvą, kad pripažinusi separatistų rinkimus ji bus tik „dar labiau izoliuota“.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pagrindinis atstovas sakė, kad Maskvos palaikymas tam balsavimui, per kurį Kremliaus remiami kandidatai neturėjo beveik jokių rimtų varžovų, yra „nesuvokiamas“, taip pat perspėjo, kad tokia pozicija „dar
labiau pagilins šią krizę“.
Tuo tarpu NATO pajėgų vyriausiasis vadas JAV generolas Philipas Breedlove'as perspėjo dėl „revanšistinės Rusijos“, kuri pastaruoju metu rengia daugiau karinių lėktuvų skrydžių Europos oro erdvėje, didindama Vakarų šalių karinio
aljanso susirūpinimą.
Maskva gerbia separatistų rinkimų rezultatus
Rusija rizikuoja užsitraukti griežtesnes Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų ekonomines sankcijas, tačiau ignoravo Vakarų šalių raginimus nepripažinti separatistų organizuotų rinkimų, sakydama, kad „gerbia“ balsavimo rezultatus.
„Tie rinkimai suteikė mandatą spręsti praktinius klausimus, kad būtų atkurtas normalus gyvenimas regione“, - sakoma Maskvos URM pranešime.
Be to, Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas didino
spaudimą Kijevui, reikalaudamas nutraukti visas karines operacijas
Ukrainos rytuose ir pradėti lygiateisė dialogą su separatistais.
„Šis darbas gali duoti rezultatų tik su sąlyga, jeigu vyks
lygiavertis dialogas, pagrįstas abipuse pagarba, o Kijevas atsisakys
karinių operacijų ir liūdnai pagarsėjusios antiteroristinės
operacijos“, – ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas sakė
valstybinei naujienų agentūrai ITAR-TASS.
Rusija taip pat blokavo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos
pastangas sukritikuoti rinkimus rytų Ukrainoje.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as
sakė, kad sankcijos Rusijai yra „būtinos ... tačiau neturėtų
būti vienintelis atsakas“.
„Uždavinys - įtikinti Maskvą ir separatistus atsisakyti
eskalavimo ir grįžti prie dialogo“, - aiškino jis.
Ukrainoje baiminamasi, kad separatistų rinkimai galutinai
sužlugdys trapias paliaubas pagal rugsėjį pasirašytą sutartį.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai separatistų tvirtovėje
Donecke pranešė apie intensyvų šaudymą tarp vyriausybės ir
separatistų pajėgų aplink griuvėsiais virtusio tarptautinio oro
uosto po vienos ramesnės paros.
Didindamas nuogąstavimus, kad separatistai galbūt ruošiasi
naujam puolimui, Kijevas kartojo pareiškimus, kad pirmadienį
stebėjo „intensyvų“ karių ir ginkluotės judėjimą per
Ukrainos ir Rusijos sieną.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO)
tarptautiniai stebėtojai, kuriems buvo patikėta prižiūrėti, kaip
laikomasi paliaubų, sakė, kad vienas jų misijos bepilotis orlaivis
sekmadienį buvo apšaudytas iš separatistų teritorijos, tačiau
kulkos į jį nepataikė.
Pagal rugsėjį sudarytą paliaubų susitarimą, kurį taip pat
pasirašė Rusija, abi konflikto pusės turėjo nutraukti kovos
veiksmus ir pradėti procesą, pagal kurį prorusiškoms teritorijoms
būtų suteikta didesnė autonomija.
Padrąsinti įvykusių rinkimų, separatistų lyderiai kaltino
Kijevą dėl besitęsiančio smurto.
„Ukraina nenori taikos, nors teigia priešingai. Akivaizdu, kad
jis žaidžia dvigubą žaidimą“, - žurnalistams sakė naujai
išrinktas separatistų paskelbtos Donecko „liaudies respublikos“
prezidentas Aleksandras Zacharčenka.
A.Zacharčenka, kuris jau anksčiau buvo neginčijamas
separatistų vadas Donecke, surinko 75 proc. balsų, kurių iš viso
buvo atiduota apie 1mln., rodo separatistų rinkimų pareigūnų
paskelbti galutiniai rezultatai.
Šis 38 metų buvęs elektrikas antradienį turėtų būti
oficialiai prisaikdintas separatistų respublikos lyderiu.
Kaimyninėje Luhansko srityje separatistų vyriausiasis vadas
Igoris Plotnickis, buvęs Sovietų Sąjungos armijos karininkas,
vietos prezidento rinkimus laimėjo surinkęs 63 proc. balsų, sakė
separatistai.