Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius britų
dienraštyje „The Guardian“ paskelbtame komentare rašo, kad
Rusijos vadovybė „siekia patvirtinimo savo agresyviai ir
revizionistinei užsienio politikai“.
Ministras perspėjo, kad tokie paktai gali pasikartoti, jei
Vakarai nedės pastangų užkirsti tam kelio ir pataikaus Maskvai.
„Atėjo metas vertybes iškelti aukščiau strateginės
partnerystės mūsų santykiuose su Rusija. Atėjo metas tvirčiau
atmesti melą, kurį Rusijos vadovybė pardavinėja kaip
„alternatyvią nuomonę“, - paragino L.Linkevičius.
„Tvirtai gindami savo vertybes galima paskatinti Rusiją
permąstyti savo ambicijas, būdami minkšti galime paskatinti jų
žiauriausius veiksmus“, teigė Lietuvos ministras.
Šią savaitę susitikime su istorikais V.Putinas teisino Molotovo
- Ribentropo paktą, sakydamas, kad „tokie tada buvo užsienio
politikos metodai“.
„Sovietų Sąjunga pasirašė nepuolimo sutartį su Vokietija.
Jie sako - ak, kaip blogai. Bet kas čia blogo, jei Sovietų Sąjunga
nenorėjo kariauti?“, - kalbėjo V.Putinas.
Vytauto Didžiojo universiteto docento Ryčio Bulotos teigimu,
Rusijos vadovas siekia sumenkinti sovietų ir nacių vykdytas
teritorijų dalybas, tačiau visiškai klastoti istorijos jis negali,
nes patys sovietai dar 1989 metais pasmerkė slaptuosius protokolus,
kuriais pasidalyta Rytų Europa.
„Manyčiau, kad Putino retorika dėl pakto pirmiausia orientuota
į vidų, stiprinant kraštutinį rusišką nacionalizmą, kuris
įvardinamas kaip „antifašizmas“, o tam reikia menkinti J.Stalino
ir A.Hitlerio ryšius“, - BNS sakė politologas.
„Kaip žinia, labai svarbi V.Putino režimo mobilizacinės
retorikos dalis yra laimėtas karas, pergalė prieš fašizmą, ir
visas „seneliai kariavo“ diskursas. Todėl jis siekia kiek
įmanoma labiau pakeisti Molotovo-Ribentropo pakto traktavimą.
Lenkiama prie to, kad tai buvo tiesiog taikos sutartis ir stengiamasi
sumenkinti teritorijų dalybas, bei jų pasekmes. Tiesmukai
pareikšti, kad slaptųjų protokolų nebuvo Putinas (bent jau kol
kas) negali, nes 1989 metų gruodžio 24 dieną SSRS liaudies
deputatų suvažiavimas, tuo metu aukščiausias SSRS valdantysis
organas, pasmerkė Sovietų Sąjungos ir Vokietijos 1939-1941 metų
slaptuosius susitarimus ir oficialiai pripažino „slaptuosius
protokolus teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais nuo jų
pasirašymo momento“, tuo pačiu pripažįstant, kad Baltijos
valstybių inkorporavimas į SSRS buvo antikonstitucinis. Todėl
bandymas nepripažinti slaptųjų protokolų egzistavimo gal būti
siejamas su klejonėmis apie SSRS reanimavimą“, – sakė R.Bulota.
1939 metais rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos
užsienio reikalų ministrai Viačeslavas Molotovas ir Joachimas von
Ribbentroppas pasirašė nepuolimo sutartį ir papildomą slaptąjį
protokolą, kuriuo pasidalijo regioną įtakos sferomis: Suomija,
Estija ir Latvija atiteko sovietams, o Lietuva - Vokietijai. Po
mėnesio pasirašytas dar vienas protokolas, pagal kurį Lietuva
pateko į SSRS įtakos sferą. 1940 metais Sovietų Sąjunga okupavo
Baltijos šalis.
1991 metų sutartyje su Lietuva Rusija buvo pripažinusi, kad 1940
metais įvykdyta Lietuvos suverenitetą pažeidžianti aneksija.
Istoriko Algimanto Kasparavičiaus teigimu, V.Putinas siekia, kad
kalbant apie Antrojo pasaulinio karo priežastis didesnis dėmesys
būtų skiriamas 1938 metų Miuncheno suokalbiui, kuriuo,
pataikaudamos Adolfui Hitleriui, Anglija ir Prancūzija nusprendė,
kad nacių Vokietijai turi būti atiduota Čekoslovakijos Sudetų
kraštas.
„Kadangi vyksta labai ryškiai ir įvairiomis formomis
informacinis karas tarp Rytų ir Vakarų, tarp Rusijos ir Vakarų
pasaulio, šiuo atveju ir Miunchenas, ir Molotovo-Ribentropo paktas,
yra naudojami kaip šio propagandinio karo instrumentai“, –
kalbėjo Lietuvos istorijos instituto mokslininkas.
Pasak jo, „tiek rytuose, tiek vakaruose, praktiškai be
didesnių diskusijų sutariama, kad ir Miuncheno konferencijos
sprendimai, ir Molotovo - Ribentropo paktas iš esmės buvo vienas
kitą papildantys veiksniai, nulėmę XX pasaulinį karą“, ir
negalima užmiršti nė vieno iš jų.
„Kada kalbama apie realų karą, visada yra skaičiuojama. (…)
Man atrodo, ka panašūs skaičiavimai ir šiandien vyksta pasaulyje.
Jeigu mes turėsime galvoje įvykius Ukrainoje, vyksta skaičiavimas:
Ukrainoje iš esmės vyksta realus, ginkluotas karas, o kaip elgiasi
Vakarai? Jie skelbia ekonomines sankcijas. Ar ekonominės sankcijos
yra adekvačios prieš ginklus? Žinoma, kad ne“, – teigė
A.Kasparavičius.
Latvijos ir Estijos politikai taip pat griežtai sukritikavo
V.Putino žodžius.
„Kai prezidentas V.Putinas sako, kad Molotovo-Ribentropo paktas
- nieko blogo, aš sakau, kad šiuolaikinė Rusija turi didžiulių
problemų“, - perspėjo Latvijos užsienio reikalų ministras
Edgaras Rinkevičius.
„Pirmiausia Sudetai Kryme, dabar šitai. Kas toliau?“, -
istorines analogijas pateikė Estijos prezidentas Toomas Hendrikas
Ilvesas.