„Rusijos užsienio politikos doktrinoje esama Šaltojo karo elementų, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui YLE. – Daugeliu aspektų mes jau prie Šaltojo karo slenksčio“.
Šis perspėjimas beveik žodis žodin atkartojo paskutinio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo vertinimą, išsakytą savaitgalį dalyvaujant 25-ųjų Berlyno sienos nugriovimo metinių renginiuose.
Tačiau, nepaisydamas pranešimų apie suintensyvėjusią karinę Rusijos veiklą Baltijos regione, A.Stubbas pabrėžė, kad Skandinavijos šalių saugumo būklė nėra žymiau pablogėjusi.
Šaltojo karo metais Suomija, turinti ilgiausią Europoje sieną su Rusija, laikėsi neutralumo politikos tarp rytų ir vakarų; tokia politika net buvo pavadinta „finliandizacija“.
Suomija nėra NATO narė, bet dalyvauja NATO Partnerystės taikos labui programoje bei palaiko karinį bendradarbiavimą regione su kaimynėmis Skandinavijoje.
Pasak A.Stubbo, Suomija linkusi palaikyti gerus dvišalius santykius su Rusija, bet taip pat turi girdėti ir Europos Sąjungą, paskelbusią sankcijų Rusijai dėl Ukrainos konflikto.
Premjeras nurodė, kad Suomija negrįš prie senos prisitaikymo prie galingosios rytų kaimynės politikos.
„Nėra jokio pagrindo priskirti Suomiją pilkajai zonai, kurioje mes buvome ankstesniame Šaltajame kare“, – sakė jis ir pridūrė, kad tęsti sankcijas Rusijai yra geriausia priemonė Ukrainos konflikte.
„Toks yra vienintelis būdas, švelnus bet tvirtas, vienintelė priemonė, kurią mes turime ir kurią privalome panaudoti, – pažymėjo A.Stubbas. – Turime neužmiršti, kad šiuo metu Rusijos ekonomika smunka, rublis silpnėja, naftos kainos krenta, tarptautiniai investuotojai traukiasi iš Rusijos“.
