„Rusijos užsienio politikos doktrinoje esama Šaltojo karo
elementų, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui YLE. –
Daugeliu aspektų mes jau prie Šaltojo karo slenksčio“.
Šis perspėjimas beveik žodis žodin atkartojo paskutinio
Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo vertinimą, išsakytą
savaitgalį dalyvaujant 25-ųjų Berlyno sienos nugriovimo metinių
renginiuose.
Tačiau, nepaisydamas pranešimų apie suintensyvėjusią karinę
Rusijos veiklą Baltijos regione, A.Stubbas pabrėžė, kad
Skandinavijos šalių saugumo būklė nėra žymiau pablogėjusi.
Šaltojo karo metais Suomija, turinti ilgiausią Europoje sieną
su Rusija, laikėsi neutralumo politikos tarp rytų ir vakarų; tokia
politika net buvo pavadinta „finliandizacija“.
Suomija nėra NATO narė, bet dalyvauja NATO Partnerystės taikos
labui programoje bei palaiko karinį bendradarbiavimą regione su
kaimynėmis Skandinavijoje.
Pasak A.Stubbo, Suomija linkusi palaikyti gerus dvišalius
santykius su Rusija, bet taip pat turi girdėti ir Europos Sąjungą,
paskelbusią sankcijų Rusijai dėl Ukrainos konflikto.
Premjeras nurodė, kad Suomija negrįš prie senos prisitaikymo
prie galingosios rytų kaimynės politikos.
„Nėra jokio pagrindo priskirti Suomiją pilkajai zonai, kurioje
mes buvome ankstesniame Šaltajame kare“, – sakė jis ir
pridūrė, kad tęsti sankcijas Rusijai yra geriausia priemonė
Ukrainos konflikte.
„Toks yra vienintelis būdas, švelnus bet tvirtas, vienintelė
priemonė, kurią mes turime ir kurią privalome panaudoti, –
pažymėjo A.Stubbas. – Turime neužmiršti, kad šiuo metu Rusijos
ekonomika smunka, rublis silpnėja, naftos kainos krenta,
tarptautiniai investuotojai traukiasi iš Rusijos“.