„Konfliktas Ukrainoje nėra vidaus reikalas. Tai nėra civilinis karas. Tai nėra nepatenkintų gyventojų sukilimas. Tai yra Rusijos karas prieš Ukrainą už kito - europinio - kelio pasirinkimą“, - sakė ambasadorė Raimonda Murmokaitė.
Karas - lėtas
Vienoje iš griežčiausių kalbų, pasakytų posėdyje Niujorke, Lietuvos diplomatė perspėjo, kad Europai minint Berlyno sienos griuvimo 25-ąsias metines, „Rusija daro viską, kad atkurtų praeities epochą, kai pasaulis buvo padalytas ir balansavo ant karo slenksčio“.
Lietuvos ambasadorė pastebėjo, kad karas Ukrainoje dažnai nebepatenka į žiniasklaidos antraštes, nes jis „lėtas ir šliaužiantis - dar keli pagrobtos žemės metrai, dar keli sprogimai, dar kelis Rusijos tankai, dar keli žuvusieji“.
Diplomatė pabrėžė, kad karą vykdo Kremliaus remiami gerai ginkluoti separatistai, daugelis kurių yra Rusijos piliečiai, o Rusija tarptautiniams stebėtojams leidžia stebėti tik du kilometrus Rusijos ir Ukrainos sienos, nors pati siena tęsiasi 400 kilometrų.
R.Murmokaitė atkreipė dėmesį, kad vadinamieji stebėtojai separatistų organizuotuose Donbaso rinkimuose, kurių Vakarai nepripažino, žinomi dėl antisemitinių ir nacistinių pažiūrų, o Rusijos aneksuotame Kryme žmogaus teisių padėtis dramatiškai pablogėjo.
Ragina liautis
Anot diplomatės, Estijos žvalgybos pareigūno ir Ukrainos pilotės pagrobimai bei padažnėję Rusijos karinių lėktuvų skrydžiai palei Europą, JAV, Kanadą ir Japoniją rodo Rusijos karinį agresyvumą ir už Ukrainos sienų.
Lietuvos ambasadorė paragino Rusiją liautis grasinus kaimynams, vykdyti Minsko paliaubų susitarimą ir išvežti karinę įrangą ir savo karius iš Ukrainos teritorijos.
„Taikus krizės Rytų Ukrainoje sprendimas yra tik Ukrainos rankose“, - pabrėžė R.Murmokaitė.
Lietuva Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė yra 2014 ir 2015 metais.
JAV ambasadorė Samantha Power teigė, kad „Rusija kalba apie taiką, tačiau pati kursto karą“. Daugelis kalbėjusių šalių dėl Rusijos pasisakė gana griežtai.
Žodį gavęs Rusijos atstovas, kuris kalbėjo po Lietuvos pasišaipė iš Lietuvos pozicijos ir ėmė dėstyti rusiškąją versiją.
Į Ukrainą įvažiavo Rusijos tankai
Šio posėdžio paprašė Jungtinės Valstijos, kai NATO pranešė, kad per pastarąsias dvi dienas Rusijos tankų, artilerijos ir kariuomenės kolonos kirto Rusijos sieną ir įvažiavo į rytinę Ukrainos dalį.
Tačiau Rusija NATO kaltinimus neigia.
Posėdyje vyks atviri 15-os Tarybos narių debatai, kuriuose taip pat dalyvaus Ukraina, pranešė pirmininkaujanti Australija.
Savo ruožtu Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas pranešė, kad Kijevas ruošiasi naujiems susirėmimams, pastebėjus Rusijos ir prorusiškų sukilėlių „padidėjusį aktyvumą“ visame regione.
Šveicarija griežtina sankcijas Rusijai
Trečiadienį Šveicarija dėl situacijos Ukrainoje sugriežtino sankcijas Rusijai. Šalies valdžia nusprendė apriboti penkių pagrindinių valstybinių Rusijos bankų ilgalaikių vertybinių popierių platinimą, informuoja „Kommersant“.
Pagal ankstesnį rugpjūčio 27 d. priimtą variantą buvo numatyta, kad valstybiniams bankams, norintiems šalyje platinti ilgalaikes finansines priemones, teks gauti specialius leidimus. Taip nuspręsta tam, kad Šveicarijos teritorija nebūtų naudojamasi norint apeiti sankcijas, kurias dėl situacijos Ukrainoje prieš Rusiją įvedė Europos Sąjunga.
Tada, rugpjūtį, Šveicarija paskelbė ir apie draudimą iš Rusijos importuoti karinės paskirties prekes, nebeleista eksportuoti ir įrenginių naftos pramonei. Be to, Šveicarijos Konfederacija apribojo investicijas į Krymo ir Sevastopolio plėtrą.
