Šis JT specialiojo žmogaus teisių pasiuntinio Šiaurės
Korėjai Marzuki Darusmano pareiškimas tapo
vienu iš griežčiausių JT pareigūnų komentarų apie Kim Jong Uno
atsakomybę už didelio masto pažeidimus savo izoliuotoje
valstybėje.
Vasario 17-ąją paskelbtoje JT tyrimo ataskaitoje sakoma, kad
Šiaurės Korėjo saugumo vadovai ir galbūt pats Kim Jong Unas
turėtų būti stoti prieš tarptautinį tribunolą dėl įsakymų
vykdyti sistemingus kankinimus, marinimą badu ir žudymus, kurie buvo
prilyginti nacių vykdytiems žiaurumams.
Tas dokumentas „sugebėjo nedviprasmiškai parodyti vienintelio
toje šalyje politikos sprendimus priimančio šaltinio atsakomybę ir
pakaltinamumą (dėl) didžiulių žmogaus teisių pažeidimų“, –
M.Darusmanas sakė per vieną forumą Seule.
„Todėl tik dabar faktiškai galime laikyti aukščiausiąjį
lyderį tiesiogiai pakaltinamu dėl tų didžiulių žmogaus teisių
pažeidimų“, – pridūrė jis.
Europos Sąjungos (ES) ir Japonijos pasiūlytame JT rezoliucijos
projekte raginama Šiaurės Korėją apskųsti Tarptautiniam
baudžiamajam teismui (TBT) dėl nusikaltimų žmoniškumui. Tačiau
tame dokumente Kim Jong Unas tiesiogiai neįvardijamas.
Šiaurės Korėja pareiškė, kad JT tyrimas yra dalis JAV
sąmokslo sunaikinti šalies politinę santvarką. Pchenjano
diplomatai pastaraisiais mėnesiais taip pat dėjo dideles pastangas,
kad atremtų mėginimus apskųsti Šiaurės Korėją TBT.
Minėtas rezoliucijos projektas tikriausiai jau ateinančią
savaitę bus perduotas už žmogaus teises atsakingam JT Generalinės
Asamblėjos komitetui. Jeigu jis būtų patvirtintas, Generalinė
Asamblėja galėtų balsuot dėl to dokumento gruodį.
Dėl padėties Šiaurės Korėjoje į Tarptautinį baudžiamąjį
teismą galėtų kreiptis tik 15 narių turinti JT Saugumo Taryba, bet
diplomatai sako, kad Kinija, kuri yra pagrindinė Pchenjano
sąjungininkė, tikriausiai blokuotų tokias pastangas.