V. Putinas neištvėrė pasaulio lyderių kritikos - išvyksta namo

Padidėjusi įtampa dėl Ukrainos krizės, taip pat netikėtas JAV ir Kinijos susitarimas dėl veiksmų, turinčių užkirsti kelią pasaulinio klimato šiltėjimui pakišo koją Australijos premjero Tony Abbotto planams, kad Brisbano mieste vykstančio susitikimo dalyviai susitelkė į pagrindinį uždavinį: tartis, kaip būtų galima išjudinti ekonomikos augimą visame pasaulyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja nedalyvauti sekmadienį vyksiančioje Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo darbo sesijoje ir grįžti namo anksčiau negu planuota, sakė vienas pareigūnas, keliaujantis su šiuo lyderiu, kuris patyrė didelį Vakarų šalių spaudimą dėl krizės Ukrainoje. 

G-20 viršūnių susitikime Australijos mieste Brisbane keli lyderiai, tarp jų JAV prezidentas Barackas Obama, kritikavo V.Putiną dėl Rusijos pozicijos Ukrainos atžvilgiu. 

Vakarų šalių lyderiai grasino paskelbti papildomas sankcijas, jeigu Maskva neatitrauks savo karių ir ginkluotės iš kaimyninės šalies, ir ši konfrontacija temdo derybas dėl pastangų atgaivinti pasaulio ekonomiką. 

Pasidžiaugė dėl sumažinto šiltnamio efekto

JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad per derybas Pekine šią savaitę pasiektas Kinijos ir Jungtinių Valstijų susitarimas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalus įrodo, jog įmanoma susitarti dėl pasaulinių veiksmų prieš klimato šiltėjimą, pasibaigus Kioto protokolo galiojimui. Amerikos lyderis taip pat paskelbė, jog jo šalis skirs 3 mlrd. JAV dolerių (apie 8,3 mlrd. litų) Jungtinių Tautų (JT) palaikomam klimato pokyčių padarinių mažinimo fondui.

„Jeigu Kinija ir JAV gali dėl to susitarti, tuomet pasaulis (irgi) gali dėl to susitarti – mes galime tai padaryti“, – B.Obama pabrėžė sakydamas kalbą Brisbane.

Tačiau jis perspėjo, kad Jungtinės Valstijos „negali nešti ant savo nugaros viso pasaulio ekonomikos“, ragindamas G-20 lyderius dėti didesnes pastangas kurti darbo vietas ir gaivinti ekonomikos augimą po didžiausios nuo praeito amžiaus 4-o dešimtmečio finansų krizės.

Iššūkiai - nuo viruso iki trapios ekonomikos

Kreipdamasis į G-20 susitikimo dalyvius, T.Abbottas paminėjo įvairius geopolitinius iššūkius – pradedant nestabilumu Rytų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, baigiant Ebolos viruso epidemija Vakarų Afrikoje ir trapiu ekonomikos augimu.

„Esame įsitraukę į pasaulinio lygio darbą“, – sakė jis, primindamas G-20 lyderiams, kad jų šalių ekonomikos sudaro 85 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto, o jų gyventojai – 65 proc. žmonijos.

„Tačiau žinia, kuri turėtų sklisti iš mūsų per ateinančias dvi dienas, yra vilties ir optimizmo žinia. Taip, mūsų pasaulis gali augti – taip, mūsų pasaulis gali užtikrinti darbo vietų, kurių nori žmonės“, – pabrėžė Australijos lyderis.

Jis taip pat paragino susitikimo dalyvius kreiptis vienam į kitą vardais, „nes kad ir kokie būtų mūsų nesutarimai, manau, jog būtų pravartu, kad tarp mūsų būtų bent jau asmeninė šiluma“.

Kita vertus, pats T.Abbottas į viršūnių susitikimą atvyko įsitraukęs į dygų žodžių karą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl liepą Ukrainoje įvykusios oro bendrovės „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo katastrofos.

Brisbane JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas atkartojo buvusio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo nuogąstavimus, kad įtampa tarp Rusijos ir Vakarų šalių atvedė pasaulį prie naujo šaltojo karo slenksčio, ir paragino G-20 susitikimo dalyvius spręsti šią problemą.

V.Putinas buvo dėmesio centre, kai Didžiosios Britanijos ir Australijos premjerai apkaltino jį agresyviu elgesiu ir imperialistinėmis ambicijomis Ukrainos separatizmo krizės kontekste.

Nors ši priešprieša buvo akivaizdi, T.Abbottas ir V.Putinas pasistengė šypsotis ir paspaudė vienas kitam ranką, pozuodami žurnalistams prieš susitikimą už uždarų durų.

Maskva atmetė kritiką, vartodama griežtą retoriką prieš Vakarų šalis, perspėjus ir Prancūziją nebevilkinti pirmojo iš dviejų „Mistral“ klasės karo laivų perdavimo Rusijai pagal 2011 metų kontraktą. V.Putinas ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as susitinka dvišalių derybų Brisbane šeštadienio vakarą.

Rusijos prezidentas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas aptarė, kaip taisyti pašlijusius Rusijos ir Vakarų santykius, dėl Ukrainos krizės smukusius iki Šaltojo karo laikų lygio, pranešė Kremliaus atstovas po abiejų lyderių susitikimo Brisbane už uždarų durų. 

„V.Putinas ir D.Cameronas parodė esą suinteresuoti restauruoti ryšius (tarp Rusijos ir Vakarų) bei imtis veiksmingų priemonių (Ukrainos krizei) sureguliuoti, ir tai padėtų atsisakyti konfrontuojančių santykių“, – taip, anot Rusijos žiniasklaidos, sakė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikime Brisbane.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, dalyvaujanti Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime Australijos mieste Brisbane, pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) politikai svarsto galimybę sugriežtinti sankcijas Rusijos valdininkams, verslininkams ir valstybinėms bendrovėms dėl krizės Ukrainoje. 

Pasak A. Merkel, dėl nepatenkinamos padėties Ukrainoje šiuo metu svarstomos „naujos finansinės sankcijos“ grupei Rusijos asmenų, informuoja „Reuters“. 

Vokietijos kanclerė pažymėjo, kad iš jos susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu neverta tikėtis greitų ES ir Rusijos santykių pokyčių. 

„Aš nepažadu dabar jokių staigių kokybinių permainų“, - A. Merkel žodžius cituoja Vokietijos agentūra dpa. Vokietijos kanclerė pridūrė, kad Europa ir toliau deda diplomatines pastangas, kurios padėtų pagerinti situaciją Ukrainoje. 

G20 susitikimo darbotvarkėje numatytas Rusijos prezidento V. Putino susitikimas su Vokietijos kanclere, taip pat su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u ir Didžiosios Britanijos premjeru Deividu Cameronu. 

Rusijos prezidento pyktis dėl sankcijų

Interviu Rusijos valstybinei naujienų agentūrai ITAR-TASS, V.Putinas sakė, kad jo vyriausybė, kuriai Vakarų šalys yra paskelbusio sankcijas dėl Ukrainos krizės, yra pasiruošusi imtis atsakomųjų veiksmų dėl potencialiai „katastrofinio“ naftos atpigimo.

Naftos kainoms pasiekus pastarųjų ketverių metų žemumas, gali suaktyvėti kitų G-20 šalių ekonomikų augimas, tačiau Rusijai tokia padėtis gresia sprogstamu biudžeto deficito didėjimu ir didina spaudimą rubliui, kai šalies ekonomika mėgina kompensuoti Vakarų sankcijų padarinius.

V.Putinas smerkė kitas G-20 šalis, įvedusias sankcijas Maskvai dėl krizės Ukrainoje ir Malaizijos lėktuvo katastrofos.

Tačiau jis žadėjo asmeniškai nekelti sankcijų temos per viršūnių susitikimą Australijoje. „Kodėl turėčiau kreipti į tai dėmesį, kažko prašyti? Tai beprasmiška“, – sakė V.Putinas.

Vienas iš viršūnių susitikimo Brisbane tikslų – aptarti konkrečias priemones, turinčias įgyvendinti G-20 įsipareigojimą padidinti ekonomikos augimą iki 2 trln. JAV dolerių per ateinančius penkerius metus, vykdant politikos reformas.

Sekmadienį planuojamo priimti susitikimo – „Brisbano veiksmų plano“ – juodraštyje sakoma, kad pasaulio lyderiai, susirūpinę dėl vangaus pasaulio ekonomikos atsigavimo, susitars dėl reformų, kurios turėtų paspartinti augimą iki 2,1 procento. Ankstesnis tikslas buvo užtikrinti 2 procentų augimą.

Lyderiai taip pat siekia užkamšyti stambiojo verslo veiklą reglamentuojančių įstatymų spragas, leidžiančias išvengti didelės dalies mokesčių, kai daugelyje šalių veikiančiose bendrovės registruojasi vadinamuosiuose mokesčių rojuose. Ši tema iškilo įsiplieskus ginčui dėl Liuksemburgo taikomo lengvatinio mokesčių režimo pagal sutartis su virtine bendrovių.

Tos sutartys buvo sudarytos, kai Liuksemburgo vyriausybei vadovavo Jeanas Claude'as Junckeris, dabar pradedantis vadovauti Europos Komisijai.

Šeštadienį Brisbane J.-C.Junckeris gynė savo poziciją dėl tų prieštaringai vertinamų sutarčių, taip pat sakė palaikantis pasaulinę kovą su mokesčių vengimu G-20 programoje.