Sociologinio tyrimo rezultatai paskelbti Latvijai antradienį minint 96-ąsias Nepriklausomybės metines.
Remiantis apklausos duomenimis, 66 proc. respondentų mano, kad tikras patriotas turi gerbti savo šalies istoriją, kalbą ir tradicijas, 60 proc. - turi mylėti tėvynę; 45 proc. - turi didžiuotis savo šalies pasiekimais bendraudamas su užsieniečiais.
63 proc. apklaustųjų nurodė, jog didžiuojasi Latvijos gamta, 51 proc. - tradicijomis ir tikėjimais, kultūros ir meno pasiekimais, o 47 proc. - pasiekimais sporte.
Kaip parodė apklausa, 35 proc. respondentų ketina dalyvauti šventiniuose Nepriklausomybės dienos renginiuose, 23 proc. - stebėti šventinius fejerverkus, 20 proc. - susirinkti su draugais ar artimaisiais prie šventinio pietų stalo.
8 proc. respondentų Nepriklausomybės diena tėra tiesiog papildoma poilsio diena.
Remiantis apklausos duomenimis, patriotais save laiko 39 proc. respondentų, veikiau patriotais nei nepatriotais - 43 procentai.
Tautinis sąjūdis Latvijoje prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje, o jo kulminacija tapo 1918 metų lapkričio 18 dieną paskelbta nepriklausomybės deklaracija.
Šalis susikūrė po Pirmojo pasaulinio karo ir dviejų Rusijoje įvykusių revoliucijų, nuvertusių caro režimą.
Latvija, kaip ir Lietuva bei Estija, nepriklausomybe džiaugėsi tik 22 metus: 1940 metais ją okupavo Sovietų Sąjunga, 1941 metais - nacistinė Vokietija, o 1944 metais šalis vėl atiteko Maskvai.
Per penkis dešimtmečius trukusią sovietinę erą dešimtys tūkstančių Latvijos gyventojų buvo ištremti į Sibirą arba pasitraukė į Vakarų šalis.
Dėl Maskvos vykdytos intensyvios „rusifikacijos“ politikos šiuo metu etniniai rusai dabar sudaro apie trečdalį Latvijos gyventojų.
