Sociologinio tyrimo rezultatai paskelbti Latvijai antradienį
minint 96-ąsias Nepriklausomybės metines.
Remiantis apklausos duomenimis, 66 proc. respondentų mano, kad
tikras patriotas turi gerbti savo šalies istoriją, kalbą ir
tradicijas, 60 proc. - turi mylėti tėvynę; 45 proc. - turi
didžiuotis savo šalies pasiekimais bendraudamas su užsieniečiais.
63 proc. apklaustųjų nurodė, jog didžiuojasi Latvijos gamta,
51 proc. - tradicijomis ir tikėjimais, kultūros ir meno pasiekimais,
o 47 proc. - pasiekimais sporte.
Kaip parodė apklausa, 35 proc. respondentų ketina dalyvauti
šventiniuose Nepriklausomybės dienos renginiuose, 23 proc. -
stebėti šventinius fejerverkus, 20 proc. - susirinkti su draugais ar
artimaisiais prie šventinio pietų stalo.
8 proc. respondentų Nepriklausomybės diena tėra tiesiog
papildoma poilsio diena.
Remiantis apklausos duomenimis, patriotais save laiko 39 proc.
respondentų, veikiau patriotais nei nepatriotais - 43 procentai.
Tautinis sąjūdis Latvijoje prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje, o
jo kulminacija tapo 1918 metų lapkričio 18 dieną paskelbta
nepriklausomybės deklaracija.
Šalis susikūrė po Pirmojo pasaulinio karo ir dviejų Rusijoje
įvykusių revoliucijų, nuvertusių caro režimą.
Latvija, kaip ir Lietuva bei Estija, nepriklausomybe džiaugėsi
tik 22 metus: 1940 metais ją okupavo Sovietų Sąjunga, 1941 metais -
nacistinė Vokietija, o 1944 metais šalis vėl atiteko Maskvai.
Per penkis dešimtmečius trukusią sovietinę erą dešimtys
tūkstančių Latvijos gyventojų buvo ištremti į Sibirą arba
pasitraukė į Vakarų šalis.
Dėl Maskvos vykdytos intensyvios „rusifikacijos“ politikos šiuo
metu etniniai rusai dabar sudaro apie trečdalį Latvijos gyventojų.