„Apeliacinis Teismas atmeta Juliano Assange'o reikalavimą
panaikinti suėmimo orderį“, – sakoma teismo nutartyje.
Australijos pilietis J.Assange'as, jau dvejus metus
besislapstantis Ekvadoro ambasadoje Londone, kad nebūtų išduotas
Švedijai, būtų galėjęs palikti tą pastatą, jeigu teismas būtų
priėmęs jam palankų sprendimą.
Rugpjūtį J.Assange'as sakė „greitai“ išvyksiantis iš
ambasados, o žiniasklaida skelbė, kad jis skundžiasi širdies
veiklos sutrikimais ir kitokiais negalavimais.
Europos arešto orderis buvo paskelbtas paprašius Švedijos
prokurorams, norintiems apklausti J.Assange'ą, kuris yra įtariamas
išžaginimu ir lytine prievarta pagal skundus, kuriuos pateikė dvi
apie 30 metų amžiaus moterys po australo vizito Švedijoje 2010
metais. J.Assange'as tuos kaltinimus neigia.
Praėjusį mėnesį jis sakė esantis „įsitikinęs“, kad
laimės apeliacinį procesą.
„Mes nugalėsime, nes įstatymas labai aiškus. Mano vienintelė
viltis – kad teismas vadovausis įstatymu ir nebus politiškai
spaudžiamas ką nors daryti peržengiant įstatymus“, –
J.Assange'as sakė kalbėdamas vaizdo tiltu iš Londono per
Barselonoje vykusį filmų festivalį žmogaus teisių tema.
Jo advokatas Švedijoje Peras Samuelssonas
atsisakė pateikti kokių nors komentarų prieš ketvirtadienį
laukiamą teismo nutartį.
„WikiLeaks“ įkūrėjas baiminasi, kad, jeigu būtų perduotas
Švedijai, ši galėtų jį išduoti Jungtinėms Valstijoms,
norinčioms jį teisti dėl daugybės įslaptintų karinių ir
diplomatinių dokumentų paviešinimo.
Jis ragino švedų prokurorus atvykti jo apklausti Londone arba
padaryti tai vaizdo ryšiu, tačiau pareigūnai atsisakė tai
padaryti, argumentuodami, kad tokias teisnė praktika neįprasta ir
trikdytų tyrimą.
2010 metais „WikiLeaks“ pradėjo viešinti pirmuosius iš
maždaug 250 tūkst. konfidencialių Amerikos diplomatinių
pranešimų ir 500 tūkst. įslaptintų karinių ataskaitų,
susijusių tiek su Amerikos diplomatine veikla, tiek su JAV karais
Irake bei Afganistane.