Kaip pranešė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM), už Rusijos rezoliuciją dėl kovos su nacizmo šlovinimu ir kitomis šiuolaikinėmis rasizmo formomis balsavo 115 valstybių, prieš 3, o 55 valstybės susilaikė. Tarp susilaikiusiųjų buvo Lietuva ir visos kitos ES narės.
URM nurodo, jog Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių pastangomis ES pateikė bendrą narių pozicijos paaiškinimą, kad Rusija šioje rezoliucijoje toliau kelia klausimus, nesusijusius su kova prieš rasizmą, pabrėžiamas rezoliucijos autoriaus siekis pasisavinti istorijos interpretavimą, kaip tai patvirtina Rusijos bandymai pateisinti Ribentropo-Molotovo paktą.
„ES pareiškime taip pat pabrėžiama, kad neteisėti Rusijos veiksmai ir tarptautinės teisės pažeidimai Ukrainoje, prisidengiant kova su nacizmu, yra nepriimtini, taip pat paneigiamas Europos „išlaisvinimo“ po Antrojo pasaulinio karo mitas“, - rašoma ministerijos pranešime.
ES dar kartą patvirtino savo susirūpinimą dėl esminių šios rezoliucijos klausimų ir pabrėžė, kad „yra pasirengusi dėl jų toliau konstruktyviai diskutuoti“.
Rusija rezoliuciją dėl kovos su nacizmo šlovinimu ir kitomis šiuolaikinėmis rasizmo formomis JT Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete teikia kasmet nuo 2006 m. ES valstybės narės balsuodamos dėl šios rezoliucijos tradiciškai susilaiko.
JT Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete svarstomi žmogaus teisių, humanitariniai, socialiniai ir kultūros klausimai.
