Kaip pranešė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM), už
Rusijos rezoliuciją dėl kovos su nacizmo šlovinimu ir kitomis
šiuolaikinėmis rasizmo formomis balsavo 115 valstybių, prieš 3, o
55 valstybės susilaikė. Tarp susilaikiusiųjų buvo Lietuva ir visos
kitos ES narės.
URM nurodo, jog Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių pastangomis
ES pateikė bendrą narių pozicijos paaiškinimą, kad Rusija šioje
rezoliucijoje toliau kelia klausimus, nesusijusius su kova prieš
rasizmą, pabrėžiamas rezoliucijos autoriaus siekis pasisavinti
istorijos interpretavimą, kaip tai patvirtina Rusijos bandymai
pateisinti Ribentropo-Molotovo paktą.
„ES pareiškime taip pat pabrėžiama, kad neteisėti Rusijos
veiksmai ir tarptautinės teisės pažeidimai Ukrainoje, prisidengiant
kova su nacizmu, yra nepriimtini, taip pat paneigiamas Europos
„išlaisvinimo“ po Antrojo pasaulinio karo mitas“, - rašoma
ministerijos pranešime.
ES dar kartą patvirtino savo susirūpinimą dėl esminių šios
rezoliucijos klausimų ir pabrėžė, kad „yra pasirengusi dėl jų
toliau konstruktyviai diskutuoti“.
Rusija rezoliuciją dėl kovos su nacizmo šlovinimu ir kitomis
šiuolaikinėmis rasizmo formomis JT Generalinės Asamblėjos
Trečiajame komitete teikia kasmet nuo 2006 m. ES valstybės narės
balsuodamos dėl šios rezoliucijos tradiciškai susilaiko.
JT Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete svarstomi
žmogaus teisių, humanitariniai, socialiniai ir kultūros klausimai.