Tarp 27 kandidatų favoritu yra laikomas buvęs premjeras Beji
Caidas Essebsi, 87 metų politikos veteranas,
kurio antiislamistinė partija „Nidaa Tounes“ praėjusį mėnesį
laimėjo parlamento rinkimus.
Tarp jo varžovų yra kadenciją baigiantis prezidentas Moncefas
Marzouki, keli ministrai, dirbę valdant
ilgamečiam Tuniso valdytojui Zine'ui El Abidine'ui Ben Ali, kuris buvo nuverstas per 2011 metų revoliuciją,
kairiojo sparno politikas Hamma Hammami, verslo
magnatas Slimas Riahi ir viena moteris, magistrato
teisėja Kalthoum Kannou.
Balsuoti gali maždaug 5,3 mln. žmonių, o saugumą užtikrina
dešimtys tūkstančių policininkų ir karių, nes baiminamasi, kad
islamistų kovotojai gali siekti sutrikdyti balsavimą.
Maždaug 50-yje vietovių netoli Alžyro sienos, kur veikia
ginkluotos grupuotės, balsavimas truks tik penkias valandas. Visur
kitur rinkimų apylinkės darbą turi baigti 17 val. Grinvičo (19
val. Lietuvos) laiku.
Antras rinkimų ratas įvyks gruodžio pabaigoje, jei pirmojo rato
laimėtojui nepavyks gauti absoliučios daugumos.
Iki revoliucijos ši Šiaurės Afrikos valstybė matė tik du
valstybės vadovus: 1956-aisiais paskelbtos nepriklausomybės nuo
Prancūzijos „tėvą“ Habibą Bourguibą ir
Z.El A.Ben Ali, kuris pirmąjį prezidentą nuvertė per 1987 metų
gruodžio 7-osios perversmą.
Z.El A.Ben Ali valdė iki pat maišto, kuris jį 2011 metų sausio
14 dieną privertė pabėgti į Saudo Arabiją.
Kad būtų užkirstas kelias naujai diktatūrai, prezidento galios
pagal naują konstituciją, kurią parengė įvairios partijos, buvo
suvaržytos, o vykdomosios prerogatyvos perduotos premjerui, skiriamam
iš parlamento rinkimus laimėjusios partijos.
B.C.Essebsi, kuris nepaisant amžiaus yra aiškus favoritas,
rinkimų kampanijos metu akcentavo „valstybės prestižą“, kuris
svarbus daugeliui tunisiečių, trokštančių nestabilumo pabaigos.
Šalininkai teigia, kad jis vienas gali pasipriešinti
islamiškoms jėgoms, kurios turėjo valdžią po Z.El A.Ben Ali iki
jo partijos triumfo praėjusio mėnesio rinkimuose, o kritikai
tvirtina, kad jis atkurs senąjį režimą, nes dirbo valdant ir
H.Bourguibai, ir Z.El A.Ben Ali.
M.Marzouki įtikinėjo, kad yra vienintelis lyderis, galintis
išsaugoti nuo 2010 metų gruodžio iki 2011 metų sausio vykusio
sukilimo pasiekimus.
Rimti iššūkiai, tarp jų – dviejų opozicijos politikų
nužudymas 2013 metais, dėl kurio įtariami džihadistai, dvejais
metais prailgino nuolatinių valstybės institucijų formavimą, bet
prezidento rinkimai yra jau paskutinis etapas.
Vis dėlto Tunisas pelnė tarptautines pagyras dėl to, kad didele
dalimi išvengė smurto, represijų ir įstatymų nepaisymo kaip
kitose „arabų pavasario“ šalyse, nors per pastaruosius ketverius
metus būta nesėkmių saugumo ir ekonomikos srityse.