Tarp 27 kandidatų favoritu yra laikomas buvęs premjeras Beji Caidas Essebsi, 87 metų politikos veteranas, kurio antiislamistinė partija „Nidaa Tounes“ praėjusį mėnesį laimėjo parlamento rinkimus.
Tarp jo varžovų yra kadenciją baigiantis prezidentas Moncefas Marzouki, keli ministrai, dirbę valdant ilgamečiam Tuniso valdytojui Zine'ui El Abidine'ui Ben Ali, kuris buvo nuverstas per 2011 metų revoliuciją, kairiojo sparno politikas Hamma Hammami, verslo magnatas Slimas Riahi ir viena moteris, magistrato teisėja Kalthoum Kannou.
Balsuoti gali maždaug 5,3 mln. žmonių, o saugumą užtikrina dešimtys tūkstančių policininkų ir karių, nes baiminamasi, kad islamistų kovotojai gali siekti sutrikdyti balsavimą.
Maždaug 50-yje vietovių netoli Alžyro sienos, kur veikia ginkluotos grupuotės, balsavimas truks tik penkias valandas. Visur kitur rinkimų apylinkės darbą turi baigti 17 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku.
Antras rinkimų ratas įvyks gruodžio pabaigoje, jei pirmojo rato laimėtojui nepavyks gauti absoliučios daugumos.
Iki revoliucijos ši Šiaurės Afrikos valstybė matė tik du valstybės vadovus: 1956-aisiais paskelbtos nepriklausomybės nuo Prancūzijos „tėvą“ Habibą Bourguibą ir Z.El A.Ben Ali, kuris pirmąjį prezidentą nuvertė per 1987 metų gruodžio 7-osios perversmą.
Z.El A.Ben Ali valdė iki pat maišto, kuris jį 2011 metų sausio 14 dieną privertė pabėgti į Saudo Arabiją.
Kad būtų užkirstas kelias naujai diktatūrai, prezidento galios pagal naują konstituciją, kurią parengė įvairios partijos, buvo suvaržytos, o vykdomosios prerogatyvos perduotos premjerui, skiriamam iš parlamento rinkimus laimėjusios partijos.
B.C.Essebsi, kuris nepaisant amžiaus yra aiškus favoritas, rinkimų kampanijos metu akcentavo „valstybės prestižą“, kuris svarbus daugeliui tunisiečių, trokštančių nestabilumo pabaigos.
Šalininkai teigia, kad jis vienas gali pasipriešinti islamiškoms jėgoms, kurios turėjo valdžią po Z.El A.Ben Ali iki jo partijos triumfo praėjusio mėnesio rinkimuose, o kritikai tvirtina, kad jis atkurs senąjį režimą, nes dirbo valdant ir H.Bourguibai, ir Z.El A.Ben Ali.
M.Marzouki įtikinėjo, kad yra vienintelis lyderis, galintis išsaugoti nuo 2010 metų gruodžio iki 2011 metų sausio vykusio sukilimo pasiekimus.
Rimti iššūkiai, tarp jų – dviejų opozicijos politikų nužudymas 2013 metais, dėl kurio įtariami džihadistai, dvejais metais prailgino nuolatinių valstybės institucijų formavimą, bet prezidento rinkimai yra jau paskutinis etapas.
Vis dėlto Tunisas pelnė tarptautines pagyras dėl to, kad didele dalimi išvengė smurto, represijų ir įstatymų nepaisymo kaip kitose „arabų pavasario“ šalyse, nors per pastaruosius ketverius metus būta nesėkmių saugumo ir ekonomikos srityse.
