„Akivaizdu, jei Suomija prisijungs prie NATO, tai neabejotinai
pakenktų santykiams su Rusija, - įsitikinęs prezidentas. - Nesu
prieš NATO ir narystę laikau galimu variantu“, - tikino S. Ninisto,
pridūręs, kad šiuo klausimu turėtų vyrauti pasirinkimo laisvė.
Straipsnio autorius citavo Suomijos premjero Alexanderio Stubbo žodžius, esą Helsinkis prieš 20 metų galėjo įstoti į Aljansą. S. Niinisto su tuo sutiko ir teigė, kad tai būtų
buvęs lengvas žingsnis, kadangi tuo metu Rusija buvo silpna
valstybė.
Suomijos užsienio reikalų ministras Erkki
Tuomioja interviu tam pačiam leidiniui tvirtino, kad per
ateinančius rinkimus pavasarį klausimas dėl stojimo į NATO nebus
keliamas, kadangi nė viena partija nėra suinteresuota tai daryti.
„Nė vienai partijai tai neaktualu. Konservatorių ir Švedų
partijos palaiko šią idėją, tačiau elektoratas - ne, todėl partijos
nelaimės rinkimų, jei prasitars apie galimybę įstoti į NATO. Mes,
socialdemokratai, taip pat nekelsime šio klausimo“, - teigė
Suomijos užsienio reikalų ministras.
E. Tuomioja taip pat akcentavo, kad šalies santykiai su Rusija
išlieka stabilūs.
„Mes turime 1,3 tūkst. km sieną su Rusija. Mūsų nuomone, taip
pat ir Rusijos požiūriu, tai pati stabiliausia ir mažiausiai
problematiška siena iš visų, kurias ji turi. Manau, kad Maskva
nori, jog ši siena liktų tokia, kokia yra. Jie nemato priežasties
tikėti, kad suomių teritorija galėtų būti naudojama priešiškiems
veiksmams. Tokia mūsų pozicija išlieka nuo Antrojo pasaulinio
karo“, - tvirtino E. Tuomioja.