Kai Pamario Dravske archeologai 2008--2012 m. kasinėjo senovines
kapines, jų dėmesį patraukė šešių neįprastai palaidotų žmonių palaikai.
Penki iš jų prie kaklo turėjo pjautuvus, keliems po smakru buvo padėti
dar ir sunkūs akmens luitai. Į karstus buvo įdėti nuo pikto turėję
apsaugoti kryžiai, primėtyta monetų.
Remiantis XVII-XVIII a. Lenkijoje gajais mitais, tokiu būdu būdavo
laidojami po kaimus klajoję ir kitų žmonių kraują gėrę vampyrai.
Esą pjautuvas po kaklu būdavo dedamas, kad neva iš mirusiųjų mėginantis
prisikelti kraujasiurbis nusipjautų galvą, o akmenys - kad neįkąstų
kitiems ir jiems neperduotų savo prakeiksmo.
Tačiau palaikus ištyrę mokslininkai suskubo raminti: esą taip palaidoti
guli visai ne vampyrai, o choleros pakirstos aukos.
Ištyrę palaidotų žmonių dantis mokslininkai išsiaiškino, kad juos
mirtis užklupo kaip tik tada, kai į Lenkiją atkeliavo cholera.
Tai galėjo būti vienos pirmųjų choleros aukų šalies vakaruose, o jų
staigi ir nepaaiškinama mirtis greičiausiai sukėlė bauginančių įtarimų
vietos gyventojams.
„Tuo laikotarpiu gyvenę žmonės nesuprato, kaip gali plisti liga, -
aiškino palaikų tyrimams vadovavusi daktarė Lesley Gregoricka iš Pietų
Alabamos universiteto. - Nebuvo epidemijų, choleros ir jos sukeltų
mirčių mokslinių paaiškinimų, žmonės vadovavosi prietarais ir dėl visko
kaltino vampyrus.“
Kiekvieną dalyką ar reiškinį, kuris nukrypdavo nuo vyraujančių normų ar
pasirodydavo keistas, žmonės apipindavo prietarais.
„Asmenys būdavo atstumiami dėl keistų fizinių bruožų, jei buvo
nekrikštyti ar gimę ne santuokoje. Jei žmogus nusižudydavo, mirdavo dėl
smurto ar paslaptingomis aplinkybėmis, kiti tikėjo, kad jis gali
prisikelti“, - pasakojo L.Gregoricka.
Pirmosioms choleros aukoms prietaringi žmonės galėjo priskirti
antgamtiškų savybių. Kadangi ši Europoje siautėjusi liga pakirsdavo
labai staiga, kaimo gyventojams galėjo atrodyti keista, kodėl netikėtai
miršta jauni vyrai, moterys ir vaikai.
Ko negalėdavo paaiškinti, žmonės apipindavo mitais ir baugiomis
legendomis. Mokslininkai teigia, kad visus XVII--XVIII a. Lenkijoje ir
kitur Rytų Europoje egzistavusius mitus galėjo pakurstyti tuo metu
siautėjusios žmonių nepažintos ligos.
„Istoriniai įrašai rodo, kad XVII a. Lenkijoje per užkrėstą vandenį
plito choleros užkratas. Tuomet tai greičiausiai buvo laikoma
vampyrizmo, o ne ligos rezultatu“, - svarstė kapavietę tyrusi
mokslininkė.