Kai Pamario Dravske archeologai 2008--2012 m. kasinėjo senovines kapines, jų dėmesį patraukė šešių neįprastai palaidotų žmonių palaikai.
Penki iš jų prie kaklo turėjo pjautuvus, keliems po smakru buvo padėti dar ir sunkūs akmens luitai. Į karstus buvo įdėti nuo pikto turėję apsaugoti kryžiai, primėtyta monetų.
Remiantis XVII-XVIII a. Lenkijoje gajais mitais, tokiu būdu būdavo laidojami po kaimus klajoję ir kitų žmonių kraują gėrę vampyrai.
Esą pjautuvas po kaklu būdavo dedamas, kad neva iš mirusiųjų mėginantis prisikelti kraujasiurbis nusipjautų galvą, o akmenys - kad neįkąstų kitiems ir jiems neperduotų savo prakeiksmo.
Tačiau palaikus ištyrę mokslininkai suskubo raminti: esą taip palaidoti guli visai ne vampyrai, o choleros pakirstos aukos.
Ištyrę palaidotų žmonių dantis mokslininkai išsiaiškino, kad juos mirtis užklupo kaip tik tada, kai į Lenkiją atkeliavo cholera.
Tai galėjo būti vienos pirmųjų choleros aukų šalies vakaruose, o jų staigi ir nepaaiškinama mirtis greičiausiai sukėlė bauginančių įtarimų vietos gyventojams.
„Tuo laikotarpiu gyvenę žmonės nesuprato, kaip gali plisti liga, - aiškino palaikų tyrimams vadovavusi daktarė Lesley Gregoricka iš Pietų Alabamos universiteto. - Nebuvo epidemijų, choleros ir jos sukeltų mirčių mokslinių paaiškinimų, žmonės vadovavosi prietarais ir dėl visko kaltino vampyrus.“
Kiekvieną dalyką ar reiškinį, kuris nukrypdavo nuo vyraujančių normų ar pasirodydavo keistas, žmonės apipindavo prietarais.
„Asmenys būdavo atstumiami dėl keistų fizinių bruožų, jei buvo nekrikštyti ar gimę ne santuokoje. Jei žmogus nusižudydavo, mirdavo dėl smurto ar paslaptingomis aplinkybėmis, kiti tikėjo, kad jis gali prisikelti“, - pasakojo L.Gregoricka.
Pirmosioms choleros aukoms prietaringi žmonės galėjo priskirti antgamtiškų savybių. Kadangi ši Europoje siautėjusi liga pakirsdavo labai staiga, kaimo gyventojams galėjo atrodyti keista, kodėl netikėtai miršta jauni vyrai, moterys ir vaikai.
Ko negalėdavo paaiškinti, žmonės apipindavo mitais ir baugiomis legendomis. Mokslininkai teigia, kad visus XVII--XVIII a. Lenkijoje ir kitur Rytų Europoje egzistavusius mitus galėjo pakurstyti tuo metu siautėjusios žmonių nepažintos ligos.
„Istoriniai įrašai rodo, kad XVII a. Lenkijoje per užkrėstą vandenį plito choleros užkratas. Tuomet tai greičiausiai buvo laikoma vampyrizmo, o ne ligos rezultatu“, - svarstė kapavietę tyrusi mokslininkė.
