Šie klausimai – vieni iš pagrindinių šiomis dienomis Briuselyje, NATO būstinėje vykstančio aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimo užkulisiuose.
Lietuvą čia labiausiai domina tai, kad buksuojantis ir nuo visų anksčiau skelbtų terminų atsiliekantis aljansas toliau tęstų savo ypač greitojo reagavimo pajėgų kūrimą, o rytiniuose pasieniuose steigtų specialias vadavietes. Tačiau Ukrainos reikalai, žinoma, taip pat - mūsų politikų ir diplomatų dėmesio centre.
Maskvai – raudonas skuduras
Ukrainos narystė NATO – vienas painiausių ir keisčiausiai suveržtų mazgų dėl šios šalies įsiplieskusiame geopolitiniame konflikte. Rusijos valdžia pastaruoju metu atvirai pripažįsta, jog būtent galima Ukrainos narystė aljanse tai, kam Maskva visomis priemonėmis siekia užkirsti kelią ir reikalauja Vakarų įsipareigojimo, kad Ukraina niekuomet nebus NATO šalis.
Vakaruose į šiuos rusų raginimus atsiliepė įvairūs Maskvos šalininkų balsai, iš kurių labiausiai išsiskyrė kertinės Europos šalies – Vokietijos – užsienio reikalų ministro Franko Walterio Steinmeierio balsas. Šis politikas pareiškė, kad Ukraina neturėtų būti NATO nare, taip pat sukritikavo Vakarų sankcijas Ukrainai, paskelbdamas, kad jų tikslas neturi būti „parklupdyti Rusiją“.
Tokie šio socialdemokrato pareiškimai apnuogino rimtą konfliktą Berlyno viršūnėse, nes jie atvirai kertasi su vis griežtėjančia linija Rusijos atžvilgiu, kurios tvirtai tebesilaiko Vokietijos kanclerė, krikščionių demokratų lyderė Angela Merkel.
Be to, Briuselio susitikime dalyvaujanti ES užsienio politikos vadovė, italė Federica Mogherini, paklausus apie galimas naujas sankcijas Rusijai, atsakė, kad reikia „ieškoti dialogo kelių“ su Rusija.
Tačiau Briuselyje pats NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat griežtai atmetė Rusijos pretenzijas, kartodamas, regis jau bendrą oficialią Vakarų lyderių poziciją – viskas yra pačios Ukrainos rankose, ir jei ji išties įvykdys visas reformas, atitiks visus standartus ir tikrai nuspręs įsilieti į NATO, aljansas laikys duris atviras.
Tokia ir Lietuvos pozicija. Briuselio susitikime dalyvaujantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius žurnalistams teigė, jog niekas Vakaruose neteiks „jokių garantijų“ ir kad viskas pirmiausia pačių ukrainiečių rankose.
Lietuvos ministras pareiškė, kad aljansas tvirtai deklaruoja visokeriopą paramą Ukrainai ir pabrėžia Rusijos atsakomybę už tai, kad ji toliau telkia pajėgas ir ginklus Ukrainoje.
Tuo tarpu Ukrainos valdžia vis garsiau ir tvirčiau skelbia, kad narystė ne tik ES, bet ir NATO – pagrindinis jos tikslas. Regis, šie pareiškimai atspindėdavo ir vidinę kovą bei įtampas šiuo klausimu ir pačiame Kijeve.
Tačiau dabar Ukrainos valdžia net ir paties prezidento Petro Porošenko lūpomis paskelbė, kad Ukraina pradės reformų kelią, kurio galutinis tikslas – būtent šalies narystė NATO, tačiau galutinį žodį dėl to turės tarti pati tauta referendume.
Spaudė neerzinti rusų?
Tai, kad Ukrainos valdžia sieks narystės aljanse, šiandien NATO užsienio reikalų ministrams už uždarų durų vykusiame specialiame posėdyje vaizdo ryšiu iš Kijevo pranešė ir jų kolega Kijeve Pavlo Klimkinas, kuris pareiškė, kad naujos valdančiosios koalicijos pagrindinė orientacija bus „euroatlantinė“.
P.Klimkinas prisiekinėjo ir siekė pademonstruoti, kad naujoji valdžia išties rimtai nusiteikusi ne tik šiuo, bet ir visais kitais klausimais – pradės ne tik kariuomenės, bet ir visas kitas būtinas reformas „iš pamatų“.
Be to, P.Klimkinas žadėjo, kad kiekvieną žingsnį NATO link Ukraina derins su aljansu ir nepriims „jokių skubotų spendimų“ nepasitarusi.
Tuo tarpu politikai ir diplomatai – taip pat ir Lietuvos – aljanso užkulisiuose teigia, kad kol kas ši tema – pirmiausia iškelta paties Kijevo ir kol kas yra jo vidaus reikalas. Esą kai kurios aljanso šalys ir politikai, ne tik, pavyzdžiui, F.W.Steinmeieris, yra sunerimę, kad ukrainiečiai per daug ir per garsiai apie tai kalba, nes tai tik kelia papildomą įtampą.
Kai kurių šalių – net ir, pavyzdžiui, Lenkijos – atstovai neva neoficialiais ir užkulisiniais kanalais spaudė ukrainiečius apsiraminti.
Jokios ypatingos reakcijos ar diskusijų šiuo klausimu NATO ministrų gretose P.Klimkino pareiškimas nesukėlė.
Tačiau, įvairių diplomatų teigimu, net ir Ukrainos rėmėjų stovykloje nemažai nepasitikėjimo tuo, ar naujoji valdžia išties imsis tokių rimtų reform, pirmiausia – kovos su korupcija, kaip žada. Apskritai, daugelis Vakarų politikų mano, kad Ukrainos valdžia gali ir vėl pakeisti poziciją dėl narystės NATO priklausomai nuo to, kaip keisis padėtis šalyje ir aplink ją.
Karas bus, bet ginklų – ne?
Visas aljansas juk kol kas nepasitiki ir ukrainiečių sugebėjimais apsaugoti slaptą informaciją nuo jų struktūras persmelkusių Rusijos agentų – štai kodėl jis nesidalija su Kijevu žvalgybos duomenimis, tik kartais skelbia apibendrintus duomenis apie Rusijos pajėgų ir ginkluotės kiekį ir judėjimą Ukrainos rytuose ir pasienyje.
Keistis žvalgybos duomenimis, beje, ministrų prašė P.Klimkinas. Tačiau JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry tik pareiškė, kad per pastarąsias savaites į užgrobtas rytines Ukrainos teritorijas Rusija atgabeno, pavyzdžiui, 140 naujų, papildomų tankų, 20 artilerijos pabūklų.
Kai diplomatai teigia, kad aljansas netiki ir naujausiais pranešimais, jog Ukrainos valdžia pagaliau sutarė su separatistais dėl visiško ugnies nutraukimo ir tikrų paliaubų. Jie teigia, kad separatistai toliau sieks kariauti, nes tai – vienintelis jų ir jų „respublikų“ egzistavimo būdas, tad tos „paliaubos“ – apskritai visiškai nerealus dalykas nuo pat pradžių.
Pats K.Klimkinas ministrams sakė, kad Ukraina „turi ne tik hibridinį karą, bet ir hibridines paliaubas, nuo kurių pradžios jau žuvo per 400 Ukrainos karių“.
Tačiau ore kol kas kybo ir kitas superjautrus klausimas – aljanso narių ginklų tiekimas Ukrainos kariuomenei, kuris yra paliktas savarankiškai spręsti būtent aljanso nariams. Pasirodė žinios, kad siuntą su tokiais „elementais“ į Ukrainą jau pristatė Kanada.
Po P.Porošenko pranešimo, kad Lietuva tieks „ginkluotės elementus“, Vilnius taip ir nepaaiškino, kas turėta omenyje, tik kai kurie aukšti pareigūnai teigia, kad pirmiausia tai gali būti amunicija. Briuselyje spaudos konferencijoje Ukrainos ambasadorius NATO Ihoris Dolhovas taip pat nieko aiškaus negalėjo atsakyti į klausimą, ar kas nors iš pavienių aljanso narių jau pažadėjo teikti kokią nors ginkluotę.
Jis labiausiai pabrėžė, kad aljanso nariai pasiųs į Ukrainą karinius ekspertus ir patarėjus, kurie padės reformuoti Ukrainos kariuomenę, kad ši atitiktų NATO standartus.
„Jūs norite, kad aš jums pasakyčiau konkrečia datą? To aš negaliu padaryti“, - šypsodamasis į klausimą, kada Ukraina gali pateikti oficialų prašymą priimti į NATO, atsakė I.Dolhovas.