Tai jos daro ir šiomis dienomis Briuselyje, NATO būstinėje vykstančio aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimo metu.
Pirmiausia, tai – kertinė Europos valstybė Vokietija, kurios viršūnėse pastaruoju metu įsiplieskė atviras konfliktas dėl Rusijos. Užsienio reikalų ministras, socialdemokratas F.W.Steinmeieris viešai kritikuoja Vakarų sankcijų Rusijai politiką ir teigia, kad Ukraina niekuomet nebus NATO nare.
Tuo tarpu pati Vokietijos kanclerė, krikščionių demokratų lyderė Angela Merkel tebesilaiko griežtos pozicijos ir net žada Rusijai naujas sankcijas.
Politikai ir diplomatai teigia, kad už Vokietijos nugaros rikiuojasi visos tos Europos valstybės, kurios visą laiką užėmė atsargiausią ir palankiausią poziciją Rusijos atžvilgiu. Pirmiausia tai – Pietų Europos šalys, o Vidurio ir Rytų Europos blokui atstovauja, pavyzdžiui, Slovėnija.
Ar tokios aljanso narės ryšis pasiūlyti šią idėją svarstyti ir oficialiai? Tai gali paaiškėti per šįvakar vyksiančią NATO užsienio reikalų ministrų vakarienę. Neatmetama, kad jos metu ir F.W.Steinmeieris gali iškelti ir idėją pradėti kalbėtis su rusais ir apie tai, ką Kremlius jau seniai siūlo – „bendrą Europos saugumo architektūrą“ ir „erdvę nuo Murmansko iki Lisabonos“.
Kokiais argumentais vokiečiai su kompanija remia idėją atnaujinti NATO ir Rusijos tarybos darbą? Teigiama, jog tai siūloma esą paprasčiausiai dėl to, kad, esant tokiai aštriai krizei, reikia „kalbėtis“ ir „palaikyti dialogą“, nes kitaip krizės išspręsti esą apskritai nebus įmanoma.
Balandžio 1-ają, kai NATO sustabdė savo tarybos su Rusija veiklą, šį veiksmą aljansas palydėjo itin griežtais pareiškimais apie tai, kad apskritai nutraukia bet kokių bendradarbiavimą su Maskva, o kontaktus ir keitimąsi informacija palieka tik ambasadorių lygyje.
Tuo pačiu NATO pareiškė savo visokeriopą paramą Ukrainai ir pažadėjo su ja glaudžiai bendradarbiauti.
Tuo atveju, jei aljansas bent imtųsi oficialiai svarstyti idėją atnaujinti tarybos veiklą, Kremlius greičiausiai tai pateiktų, kaip savo didelį laimėjimą – ką jau bekalbėti apie tai, jei aljansas net priimtų tokį sprendimą.