Šiemet Asociacijos sutartį su ES pasirašiusi Moldova rodo norą tęsti integracijos procesą. Vis dėlto valdžios ryžtą slopina įsisenėjusios problemos.
Dalis gyventojų baiminasi, kad su Bendrija glaudžius ryšius mezganti valstybė praras didžiausios ekonominės partnerės Rusijos malonę.
Dar sunkesnis akmuo po kaklu provakarietiškiems moldavams yra Padniestrės kaimynystė. Dar 1992 m. nuo Moldovos atsiskyrusi respublika ateitį sieja su savo karių ir įtakos jos teritorijoje neslepiančiu Kremliumi.
Vakarų link – nedrąsiai
Regis, rinkimai padėjo provakarietiškoms partijoms išsaugoti trapią persvarą valdžios dėlionėje.
19 proc. balsų surinkusi Liberalų demokratų partija ketina jungtis į koaliciją su Demokratų partija (15 proc.) ir liberalais (9 proc.). 55 vietas iš 101 Moldovos parlamente turėsianti koalicija galės tęsti pradėtus darbus.
Tiesa, daugiausia rinkėjų balsų šįkart surinko socialistai, viešai skelbę būtinybę rinktis draugystę su Vladimiro Putino valdoma Rusija.
Politologo Vyčio Jurkonio manymu, liberalios jėgos neįvertino perspėjimų, kad jų laukia sudėtinga rinkimų kova.
„Kad kairiosios jėgos gali mesti rimtą iššūkį provakarietiškoms partijoms, buvo juntama dar pavasarį.
Žmonės dar tada kalbėjo, jog rinkimuose tikėtina arši kova ir kad nė viena partija negali būti tikra dėl gero savo pasirodymo“, – „Lietuvos rytui“ sakė V.Jurkonis.
Žaidė Rusijos korta
Socialistai per rinkimų kampaniją agresyviai reiškė nepritarimą 3,5 mln. gyventojų turinčios Moldovos judėjimui į Vakarus ir agitavo už tolesnę integraciją į Rusijos kuriamą ekonominę Muitų sąjungą.
Rinkimų šūkiuose buvo šlovinama Rusijos lyderio politika.
„Kad Moldovos socialistai ir komunistai gavo daugumą balsų, rodo, jog dalis Rusijos investicijų ir pastangų atsipirko“, – kalbėjo V.Jurkonis. Vis dėlto ekspertas pabrėžė, jog skelbti apie socialistų pergalę nederėtų, nors juos ir parėmė daugiausia – 21 proc. rinkėjų. Juk provakarietiškos jėgos išlaikys persvarą.
„Aišku, daug kas priklausys nuo to, ar trys partijos – liberalai demokratai, demokratai ir liberalai – sugebės susitarti dėl koalicijos. Yra įtarimų, kad bent viena iš šių partijų taip pat buvo gavusi pinigų iš Rusijos, todėl netikėtumų dar galima sulaukti“, – dėstė V.Jurkonis.
Laukia dideli išbandymai
Moldovos premjeras Iurie Leanca jau skelbė, kad šalies tikslas – narystė ES 2020 metais, tačiau priežasčių tokioms optimistiškoms prognozėms nėra daug.
Socialistų lyderis ir geras V.Putino draugas Igoris Dodonas jaučia moldavų nusivylimą šalies ekonomine padėtimi ir savo populistiniais šūkiais stengiasi vėl atgręžti šalį į Rusiją.
„Po poros metų bus renkamas prezidentas, jam išrinkti prireiks daugiau negu 60 procentų parlamento balsų, todėl koalicijai dirbti nebus paprasta“, – teigė V.Jurkonis.
Jo manymu, tokiai trapiai daugumai išbandymu gali tapti net ir vyriausybės formavimo darbai.
Kliūčių ruošia ir Kremlius. Kol kas Maskva viešai nesikišo į rinkimų Moldovoje kampaniją.
Tačiau jau parodė nepasitenkinimą uždrausdama importuoti vyną, daržoves ir mėsą iš Moldovos.
Šios šalies ekonomika yra labai priklausoma nuo žemės ūkio produkcijos eksporto.