Sprendimas pasirinkti 54 metų politikę buvo beveik neabejotinas,
nes buvo atėjusi jos eilė užimti šį postą. Šveicarijoje
prezidentu vieniems metams skiriamas vienas iš septynių Federalinės
Tarybos (vyriausybės) narių, tačiau jis neįgyja daugiau galių
negu kiti nariai.
Vis dėlto už S.Sommarugos kandidatūrą balsavo gana daug
įstatymų leidėjų – 181 iš 236 dalyvavusių. Tai rodo, kad ši
ją palaiko visas šalies politinis spektras.
S.Sommaruga darbą vyriausybėje pradėjo 2010 metais, tapusi
pirmojo Šveicarijos ministrų kabineto, kuriame daugumą sudarė
moterys, nare. Šveicarija yra viena konservatyviausių šalių
Europoje.
Ši socialdemokratė palaiko siūlymus riboti imigraciją ir
reformuoti valstybės tarnybas. Ji taip pat tvirtai palaiko nuostatą,
kad vyrų ir moterų darbas turi būti lygiai apmokamas.
Išrinkta į parlamento žemuosius rūmus, S.Sommaruga padėkos
kalbą sakė keturiomis Šveicarijos valstybinėmis kalbomis:
vokiečių, prancūzų, italų ir romanų.
Ji gyrė šalies tiesioginės demokratijos sistemą, kurioje
reguliariai rengiami referendumai.
Sistema, vertinanti kompromisą ir pagarbą, yra „stiprybė, o
ne silpnybė“, aiškino S.Sommaruga.
„Darysiu viską, kad užtikrinčiau tokios politinės kultūros
tąsą“, – pridūrė ji.
S.Sommaruga prezidento postą perims sausio 1-ąją iš Didier
Burkhalterio, kuris taip pat yra užsienio
reikalų ministras. Ji taps Šveicarijos penktąja prezidento poste
dirbsiančia moterimi.
Ši pianistė 1993 metais pradėjo dirbti lobistinėje
organizacijoje „Šveicarijos vartotojų apsaugos fondas“, o
vėliau tapo jos prezidente.
S.Sommarugos vyras yra rašytojas Lukas Hartmannas.