Vietos valdžia pranešė, kad mažiausiai 11 civilių gyventojų
žuvo šį savaitgalį, kai vyriausybinės pajėgos ir organizuoti
separatistai Rytų Ukrainoje apšaudė vieni kitus raketomis
„Grad“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri vienu metu buvo tarp
nuosaikesnių Europos balsų Rusijos klausimu, dėl šių neramumų
kaltino vis labiau izoliuojamo Kremliaus bandymus stabdyti Rytų
Europos valstybių siekį priartėti prie Europos Sąjungos (ES).
Rusijos įvykdytam Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto
pažeidimui „neturi būti leista likti“, sakė A.Merkel Vokietijos
laikraščiui „Die Welt“.
Ji taip pat teisino sankcijas, kurias Briuselis ir Vašingtonas
įvedė Rusijai dėl jos numanomų bandymų suskaldyti savo kaimynę
vakaruose keršijant už tai, kad vasario mėnesį čia buvo nuverstas
Maskvos remiamas prezidentas.
Rusija reaguodama uždraudė importuoti iš Vakarų maisto
produktus ir įvesdama kitus suvaržymus, kurie pakenkė Europos
ūkininkams ir išprovokavo nedidelį verslo maištą tokiose šalyse
kaip Vokietija.
Diplomatinis žodžių karas ir grumtynės dėl pozicijų
suintensyvėjo artinantis naujoms deryboms dėl taikos Ukrainoje.
„Troškimas atplėšti (buvusias sovietines respublikas) nuo
Rusijos visuomet buvo vienas pagrindinių Amerikos užsienio politikos
prioritetų“, – parlamentui sakė Rusijos užsienio reikalų
ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.
„Tačiau nuo metų pradžios šis troškimas iškilo su nauja
jėga ir ypač agresyviai“, – sakė S.Riabkovas, kurį citavo
naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka viliasi, kad ramybė šalies
rytuose gali padėti jam sutelkti dėmesį į ilgai vėluojančius
ekonominius įstatymus, kurie galėtų ištraukti šalį iš faktinio
bankroto ir atverti kelią tolesnei pasaulio pagalbai.
Jis paskelbė, kad antradienis bus „tylos diena“ visoje karo
zonoje ir kad paskui nuo fronto linijos bus atitraukti sunkieji
ginklai, jei separatistai taip pat sudės savo ginklus.
Separatistų lyderiai pažadėjo gerbti ugnies nutraukimą.
Tačiau kilo neaiškumų dėl gyvybiškai svarbių derybų
Baltarusijos sostinėje Minske, kurias P.Porošenka tikisi surengti
tą pačią dieną, dalyvaujant Rusijos ir Europos pasiuntiniams.
Kai kurie separatistų atstovai sakė, kad joks susitikimas nėra
įmanomas iki penktadienio. Tokia pozicija, kaip atrodo, bent iš
dalies yra siekis atidėti derybas pačių separatistų sąlygomis.
Minsko derybos turėtų pastiprinti taikos susitarimą, kuris tame
pačiame mieste buvo sudarytas rugsėjo 5 dieną ir po kurio vis tiek
vyko kovos, pareikalavusios, kaip mano Jungtinės Tautos (JT), dar 1
tūkst. gyvybių.