Su kokiu pasiūlymu Eliziejaus rūmų šeimininkas atvyko pas Vladimirą Putiną ir kokių idėjų svečiui pažėrė pats Rusijos prezidentas, su F.Hollande’u susitikęs ne Kremliuje, o tiesiog Vnukovo oro uoste?
Abiejų šalių žiniasklaida spėja, kad susitikimas buvo surengtas visai neatsitiktinai, kaip bando aiškinti paties F.Hollande’o, į Maskvą užsukusio po viešnagės Kazachstane, administracija.
Juk skelbiama, kad jau rytoj Minske turėtų būti surengtas naujas Kijevo ir prorusiškų separatistų derybų ratas.
Be to, siekiama paskelbti naujas abiejų konflikto, per kurį jau žuvo daugiau nei 4,3 tūkst. žmonių, pusių paliaubas.
V.Putino veide – šypsena
Krymo aneksija ir konflikto Rytų Ukrainoje kurstymas Rusijai jau kainuoja – Vakarams taikant sankcijas šalies ekonomika greičiausiai nugrims į recesiją.
Vis daugiau ES ir NATO valstybių vadovų bei analitikų pripažįsta, kad bent jau šiuo metu racionalus, pragmatiškas bendradarbiavimas su Kremliumi, visur ieškančiu ir visur surandančiu priešų, neįmanomas.
Tad buvo logiška nelaukti kokių nors konkretesnių susitikimo rezultatų.
Iš tiesų nors patenkinti ir rusai, ir prancūzai, abiejų prezidentų pareiškimai buvo optimistiški, bet aptakūs.
„Tikiuosi tam tikrų rezultatų. Būna tokių kartų, kai mums reikia pasinaudoti galimybėmis.
Tai vienas tokių kartų. Turime drauge rasti sprendimus“, – po derybų kalbėjo F.Hollande’as.
Nuosaikesnis nei pastarosiomis savaitėmis buvo ir V.Putinas – jis netgi pirmą kartą pasakė, kad prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje pažeidė rugsėjo susitarimą su Kijevu dėl ugnies nutraukimo.
V.Putino veide netgi šmėstelėjo šypsena.
Prancūzijos radijas tai pavadino džiugesiu dėl to, kad tarptautinėje arenoje daugiau mažiau izoliuotą Rusiją pagaliau oficialiai aplankė vienas Vakarų šalių lyderių.
Griebė tarpininko vaidmenį
Dienraščio „Komersant“ teigimu, Paryžius pasiryžo imtis Berlyno, kaip pagrindinio Vakarų tarpininko ieškant išeities iš krizės Ukrainoje, vaidmens.
Beveik visus 2014 metus aktyviausia šiuo atžvilgiu buvo Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Bet ji pastaraisiais mėnesiais smarkiai paaštrino retoriką, regis, nusivylusi V.Putinu, kuris esą net nenori rasti jokio kompromiso.
Su Rusija prasmės kalbėtis esą nemato ir JAV bei Jungtinė Karalystė, tad Prancūzija liko vienintelė iš didžiųjų žaidėjų, kurios dar gali būti klausomasi Maskvoje, net nepaisant stringančio sandorio dėl „Mistral“ klasės laivų pardavimo.
V.Putinas po susitikimo su F.Hollande’u lyg tyčia leido suprasti, kad Maskvos ir Paryžiaus santykiai nepablogės, net jei laivai ir nebus perduoti. Esą Kremliui tiktų tiesiog garbingas pinigų grąžinimas.
Prancūzijos spauda taip pat įžvelgia, kad F.Hollande’as tokią galimybę įsiveržti į audringus diplomatinius vandenis svarstė jau senokai ir kad jo apsilankymas Maskvoje tikrai nebuvo spontaniškas.
„Susitikimui diplomatai ruošėsi ilgai. Eliziejaus rūmų pranešimuose apie Ukrainą jau kuris laikas neatsitiktinai nėra minimas Krymas“, – pažymėjo dienraštis „Le Monde“.
Kita vertus, neatmetama, kad F.Hollande’o vizitą galėjo paskatinti jungtinės Vakarų pajėgos. Esą ES lyderiai, pabūgę, kad vis pikčiau į sankcijas reaguojantys Kremliaus „vanagai“ gali apskritai spjauti į paliaubas Ukrainoje, nusprendė dar kartą išbandyti V.Putiną.
Kremliui reikalingos paliaubos
Pačioje Ukrainoje dar pasigirsta kalbų, kad Kijevui reikia surengti dar vieną bandymą atsiimti separatistų užimtas teritorijas Donbase. Apie tai vis užsimena ir prezidentas Petro Porošenka, ir premjeras Arsenijus Jaceniukas.
„Tačiau laiko mažai. Kiekviena diena, kai Kijeve sutrimituojama apie Donbaso atsiėmimą, yra diena, kai nesiimama svarbių ekonominių reformų. Jos reikalingos, jei Ukraina nori būti finansiškai remiama Vakarų ir išlikti nepriklausoma valstybė“, – „Kyiv Post“ pabrėžė Willas Ritteris.
Vis dėlto dabar dėl to, ar tikros paliaubos reikalingos, jau beveik nesiginčijama.
Ir pats P.Porošenka aktyviai ragina būtent rytoj, o ne vėliau, kaip reikalauja separatistai, surengti naują kontaktinės grupės susitikimą Minske.
Savo ruožtu V.Putinas išreiškė viltį, kad pagaliau pavyks susitarti dėl paliaubų: „Be jų sunku įsivaizduoti Ukrainą kaip teritorijos prasme vientisą valstybę.“
„Jis išties yra racionalus lyderis. Jis žino, ko nori, bet suvokia, kiek jam tai kainuoja.
V.Putinas supranta, kad Vakarų sankcijos dar tiktai pradeda kenkti Rusijos ekonomikai ir kad skausmas tik stiprės, jei nebus susitarta dėl taikos Ukrainoje“, – rašo W.Ritteris.
Net jeigu galimybės, kad Rusija puls ir likusią Ukrainos dalį, atmesti visiškai negalima, Maskvai toks ėjimas, ko gero, būtų pražūtingas.
Ukrainiečiai masiškai priešintųsi, Kremlių suspaustų naujos sankcijos, o pasaulio futbolo čempionatas 2018 metais neabejotinai būtų perkeltas į kitą šalį.